Kodėl? Juk milijonierių, kurį iki šiol pažinojome kaip futbolo aistruolį ar poezijos mėgėją, už ryžtą reikėtų tik pagirti. Kas savaitę jis pasirodydavo šokio aikštelėje, nors ir kamuojamas traumų: per treniruotę lūžo dešinė plaštaka, o paslydus greta automobilio trūko dešinės kojos raištis. Bet juk pergalė skiriama ne už ryžtą, o už šokį...
Man pergalė nereikalinga
„Rašykite, kaip jums atrodo, laisva forma", - iš pradžių atsikalbinėjo ponas Vladimiras, po šokių aistrų išvykęs pailsėti, bet galiausiai sutiko atsakyti į klausimus.
Priimdamas iššūkį galvojote apie pergalę?
Apie kokią pergalę? Buvo svarbu šokti. Galvojau ne apie pergalę, o apie tai, kad pavyksta vienas šokis, antras, trečias, kad kaskart tampa vis lengviau, kad pradėjo klausyti kojos ir svarbiausia - protas. Bet jeigu negali palenkti nugaros ar valdyti kojos, koks tada šokis?
Po finalo jūsų partnerė užsiminė, kad šokti trukdė publikos nepasitenkinimas. Ji prie to įpratusi, bet jums buvo sunku...
Specialiai taip buvo padaryta. Atvežė žmonių, kurie nepirko bilietų, pasodino priekyje. Jie ir rėkė, ir trukdė. Neprideda tai Leo pliusų.
Nejaugi manote, kad tuo pasirūpino jūsų varžovas finale Leonardas Pobedonoscevas?
Ne pats Leo, bet tie, kurie jį įtraukė į projektą, suinteresuoti žmonės.
Pergalės džiaugsmo neapkartino publikos reakcija?
(Juokiasi.) Man pergalė absoliučiai nereikalinga. Neįdomu.
Bet juk apie pergalę galvojo kiekvienas besisukantis ant parketo?
Aš su niekuo nekovojau. Su kuo ten kovoti? Treniruotės viską lemia. Man repeticijose šokis pavykdavo, o priešais televizijos kameras - ne. Nemoku rengtis pasirodymui. Kaip aš galiu nugalėti profesionalus?
Daug kalbama apie sąmokslą. Neva jūsų vadovaujamų įmonių darbuotojai tiesiog privalėjo atiduoti balsus už šokio aikštelėje prakaitą liejantį vadovą?
Aš išmokau šokti ir žinau, kad pasirodžiau geriau už Leo - kam man dar reikia ką nors įrodyti? Jis su skrybėle visą šokį pravaikščiojo... Šokti reikėjo, o ne vaikščioti. Leo partnerė buvo gera, bet jis nešoko.
Nė minties nekilo atiduoti balsus pusfinalyje iškritusiai Karinai Krysko ir suteikti jai galimybę pasirodyti finale?
Ingai Stumbrienei taškų buvo galima pridėti. Man patiko. Drąsi mergaitė, gerai sušoko valsą ir pasakė: „Aš princesė." Nė vienos moters negirdėjau to sakant. Kodėl Karina dalyvavo tokiame konkurse - juk ji profesionali šokėja? Vilniuje neseniai vyko pasaulio čempionatas, galėjo šokti - ten jos vieta. Aš čempionate nedalyvavau, dar nesu jam pasirengęs.
Kaip sekasi gyventi be šokių?
Gal šokiai iš tiesų yra įdomiausias sportas pasaulyje. Dabar kovoju su traumomis: kelį gydausi, ranką. Parketo palikimą.
Gal Kalėdų Senelis įteikė kokią su šokiais susijusią dovaną?
Per Kalėdas norėjau šokti, bet niekas nemoka. Gėda žiūrėti: maivosi ir nesutinka. Reikėtų visiems mokytis šokių. Kaip caro laikais buvo mokami karininkai. Ypač vyrai pasigėrę pradeda maivytis. Baisu žiūrėti. Husaras turi mokėti šokti (šią frazę pasakė rusiškai - aut. past.).
Ar žmona pasveikino su pergale?
Kaip žmona gali sveikinti? Juk aš šokau su kita moterimi...
Nesu nupirkta mergaitė
Sandra - profesionali šokėja, tad ant parketo mačiusi ir šilto, ir šalto. Tačiau tai, kas vyko paskutinėse „Šok su žvaigžde!" laidose, jai sukėlė šoką. „Esu stiprus žmogus - iškenčiau!" - tvirtina po televizijos projekte patirto streso bandanti atsigauti šokėja.
Ar žiūrovų reakcija neapkartino pergalės?
Savijauta nekokia. Bet tam rengiausi psichologiškai. Ką padarysi? Tokios taisyklės, o aš atlikau savo darbą. Visi buvo verti pergalės. Iš dalyvių gal tik Vladimiras ir dar Stanislovas Buškevičius atėjo anksčiau visai neragavę šokių. Kiti turėjo pliusų, kuriais galėjo slėpti klaidas. Pavyzdžiui, Leo - aktoryste, Karina - išlavintu kūnu. O Vladimiras buvo toks, koks yra. Ar jis nevertas pergalės? Mes treniravomės nuo rugpjūčio vidurio - penkis mėnesius beveik kasdien po aštuonias valandas. Jis daug aukojo dėl šokių.
Koks Vladimiras žmogus?
Ir valdingas, ir užsispyręs. Jei kam nors pasiryžta, siekia iki galo. Į repeticijas ateidavo pirmas, salėje treniruodavosi iki vidurnakčio.
Nejaugi jam nebuvo silpnumo akimirkų?
Jų buvo man. Visada noriu greito rezultato, o čia taip nepavykdavo.
Kaip dabar jautiesi, kai visi puola su vieninteliu klausimu: tai milijonierius nupirko pergalę?
Net draugai to klausia. Tyčia sakau: aš nusipirkau. Man svarbu, kad artimieji žino, jog tai netiesa.
Partneris buvo itin dosnus - tau atidavė nugalėtojams skirtą 40 tūkstančių litų čekį. Buvo staigmena?
Niekada apie tai nesikalbėjome, man tai - staigmena. Nors praėjo savaitė, iki šiol turiu tik simbolinį čekį, nesusitvarkiau formalumų. Iškart po apdovanojimų ceremonijos visiems kartojau pinigus skirsianti psichologinei reabilitacijai... Jei rimtai, juos tikriausiai išleisiu profesionalios šokėjos karjerai.
Ponas Vladimiras per finalą tvirtino pinigus atiduodantis partnerei, nes ji neturi net automobilio...
Žurnalistai ne taip suprato. Turiu automobilį, tik jis vis genda - tai padangą nuleidžia, tai vėl kas...
Paklaustas, ar žmona pasveikino su pergale, ponas Vladimiras nusijuokė: kaip gali sveikinti - juk jis šoko su kita moterimi...
Man tai buvo darbas. Į kitų asmeninius santykius nesigilinu. Šokėjams įprasta apsikabinti, priglusti. Šokis - kūno kalba. Gal iš šalies tai atrodo labai intymu.
