Vardas, pavardė: Vytautas Tomkus.
Gimimo data, vieta: 1940 07 29, Radviliškis.
Šeiminė padėtis: vedęs, su žmona Lilija užaugino dukrą Dovilę.
Karjeros pasiekimai: atliko daugiau nei šimtą vaidmenų teatre ir apie septyniasdešimt kine, iš kurių garsiausias - filmas „Tadas Blinda". Dirbo Šiaulių, Kauno dramos teatruose, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre; pats įkūrė „Vaidilos" teatrą.
Kultiniam lietuvių aktoriui senatvė, rodos, nebaisi. Vis toks pat šmaikštus, nuoširdus ir be galo atviras. Jis drąsiai save vadina pensininku, nors visi Vytautą iki šiol prisimena kaip drąsųjį Tadą Blindą.
Gimė ant bėgių
Kaip sako legendinis aktorius, jis gimė ant bėgių. „Gyvenome šalia geležinkelio, tuomet garvežiai buvo kūrenami anglimi. Ilgą laiką maniau, kad balandžiai ir žvirbliai yra juodi, o, pasirodo, jie buvo suodini", - juokiasi Vytautas.
Ankstyvoji aktoriaus vaikystė prabėgo be vandens, todėl Vytautas eidavo maudytis į durpyną. „Buvome penkių draugų kompanija. Koks oras bebūtų - sniegas ar lietus - gegužės 1-ąją atidarydavome maudynių sezoną", - sako Vytautas Tomkus.
Aktoriaus tėvas buvo geležinkelininkas. Kadangi jo uždarbio užteko visai šeimai, Vytuko mama visą gyvenimą buvo namų šeimininkė. „Tėvas kilęs iš didelės šeimos, nes mano senelis iš viso turėjo šešias žmonas: viena mirė, kita pabėgo... Nesisekė jam su moterimis. Jis mėgdavo išgerti, daug rūkė, kai sugalvodavo, įjodavo į bažnyčią su arkliu, niekada neturėjo palto - žiemą ir vasarą vaikščiodavo su miliniu švarku. O tėvas šešių nespėjo susirasti, buvo vedęs tik tris. Aš labai atsilikęs šiuo klausimu - gyvenu su ta pačia. Ilgai, bet nenuobodžiai", - šypsosi kino ir teatro legenda.
Su malonumu Vytautas prisimena mokyklos laikus. „Į pradinę mokyklą pradėjau eiti sulaukęs šešerių, klasėje buvau jauniausias. Mane paskyrė mokyklos pionierių draugovės tarybos pirmininku, ant rankovės nešiojau tris raudonas juosteles. Mūsų šeima negyveno turtingai, turėjau tik vienerius marškinėlius. Mama prieš didžiąsias metų šventes visada mus, vaikus, anksti prikeldavo ir išsiųsdavo į bažnyčią. Vakare ji nuardydavo tas juosteles, o kai grįždavau namo, vėl jas prisiūdavo", - pasakoja Vytautas.
Pasimatymai vietoj egzaminų
Aktorius mokykloje lankė dramos būrelį, bet netrukus to ėmė gėdytis. Kur kas rimtesnis užsiėmimas jam atrodė geografijos būrelio lankymas. „Kai buvau bebaigiąs gimnaziją, buvo suorganizuotas geografų turistų vakaras: dainavome įvairių šalių dainas, aptarinėjome papročius, o aš vaidinau Žaką Paganelį. Po to vakaro man mokytojai pradėjo sakyti: „Tomkau, mes negalvojome, kad tu toks artistas. Turbūt ir ateityje šio amato mokysies." Pagalvojau, o kodėl ne", - apie savo gyvenimo kelio pasirinkimą pasakoja Vytautas.
Tais pačiais metais jaunuolis išvažiavo į Vilnių laikyti stojamųjų egzaminų į Lietuvos konservatoriją. „Pamačiau, kad aš vos ne vienintelis „kaimietukas" su plaukų kupeta ant galvos tarp madingų, trumpomis ir siauromis kelnėmis, baltomis kojinėmis, aukštakulniais bateliais pasipuošusių jaunuolių. Galvojau: „Va čia tai tikri artistai... Ko aš čia atvažiavau?" Na, jei jau atvažiavau, tai reikia ir bandyti. Galų gale mūsų liko tik keturiolika. Apsidairiau ir pamačiau, kad dingo visi „stiliagos", likome tik mes, visi provincialai", - pasakoja aktorius.
Visus ketverius studijų metus Vytautas praleido labai smagiai, nors laisvalaikio daug neturėjo - paskaitos prasidėdavo 8 valandą ryto ir tęsdavosi iki 22 valandos. Labiausiai Vytautas nemėgo politekonomijos. „Būdavo, mano kurso draugai prieš egzaminą mokosi, o aš į pasimatymus lakstau. Aišku, egzamino neišlaikiau, tačiau puikiai žinojau, kad atėjus perlaikyti, dėstytoja duos tuos pačius klausimus, tik sumažins rezultatą vienu balu. Tuomet, kai žinai visus klausimus, pasiruošti - vienas juokas. Taip aš tą baisųjį egzaminą išlaikiau ketvertui, o tie, kurie vargo, „zubrino", šiaip taip trejetus išspausdavo", - pasakoja aktorius.
Mokslas Vytautui sekėsi neblogai, jis gaudavo padidintą stipendiją. „Tėvai dar papildomai atsiųsdavo tai lašinukų, tai bulvių plokštainio ar didžkukulių. O dar ir panelę Radviliškyje turėjau. Ji dirbo universalinėje parduotuvėje ir kartais mane siuntinukais palepindavo. Atidarau - ten nauji batai, o tarp batų - konjako butelis. Taigi gyvenau puikiai", - prisimena aktorius.
Su kurso draugais Vytautas į šokius eidavo tris kartus per savaitę. „Kai sužinojau, kad aktoriams teks vakarais dirbti, pirma mintis - kaip teks šokių atsisakyti?" - juokiasi aktorius.
Dėl meilės kovojo dvejus metus
Vytautas sako niekada savęs nevadinęs gražuoliu, tačiau merginų dėmesio jam netrūko. „Man to dėmesio nereikėjo, dar prieš studijas aš jau buvau išsirinkęs sau žmoną. Per stojamuosius egzaminus aš ėjau iš bendrabučio, o ji įėjo. Kai pamačiau ją, akių negalėjau atitraukti: liekna, juodukė, balta pūsta suknelė... Iškart pagalvojau, kad ši mergina bus mano. Labai ilgai jos siekiau, beveik dvejus metus", - prisimena Vytautas, iki šiol gyvenantis su pirmąja ir vienintele savo meile.
Baigę konservatoriją, jaunuoliai neišsiskyrė, nors ir dirbo skirtinguose miestuose - Vytautas gavo paskyrimą dirbti į Šiaulius, o Lilė išvyko į Kauną.
„Šiauliuose gyvenimas buvo labai įdomus. Mes, visi viengungiai, vakare vaidiname spektakliuose, o paskui - tiesiai į restoraną ar į šokius. Šokiuose visada vykdavo muštynės, dažnai net ir draugas nuo manęs į veidą gaudavo - juk patamsyje nematai, kam duodi. Vieną dieną supratau, kad visa tai geruoju nesibaigs - reikia bėgti iš Šiaulių", - pasakoja Vytautas.
Aktorius nuvažiavo į Vilnių pas kultūros ministrą ir paprašė leidimo dirbti Kaune. Tuomet vyras sužinojo, kad vienintelė išeitis - vestuvės. „Aš tada greitai sėdau į taksi, nuvažiavau į Kauną, įlėkiau pas savo mergaitę į bendrabutį, o ji sėdi lovoje ir mezga. Liepiau susirasti pasą, abu nubėgome į santuokų rūmus ir padavėme pareiškimus. Taip aš atsidūriau Kaune", - prisimena aktorius.
Merginos mylėjo Tadą Blindą
Ne paslaptis, kad labiausiai Vytautą išgarsino televizijos filmas „Tadas Blinda".
„Vieną rytą einu po repeticijos teatro kiemu, prieš mane ateina du vyrai, kaip vėliau sužinojau, - režisierius ir operatorius. Jie taip įdėmiai mane nužiūrinėjo, kad net ėmiau galvoti, gal kelnių užtrauktuko neužsisegiau", - juokiasi aktorius.
O tie vyrai priėję pasiteiravo, ar prieš save mato aktorių Vytautą Tomkų, ir iškart pasiūlė pagrindinį vaidmenį filme „Tadas Blinda". Vytautas sutiko nedvejodamas. Po filmo į teatrą plūste plūsdavo gerbėjų laiškai. „Ir policininkai mane pažindavo. Jei pažeisdavau Kelių eismo taisykles, nė karto nėra nubausdavo", - sako Vytautas.
Aktorius vertina ne tik šį vaidmenį. „Paprastai pavasarį į teatrą atvažiuodavo pirkliai - asistentai iš kino studijų. Būdavo, einame po repeticijos, o jie sėdi, apžiūrinėja, prieina, pasiūlo perskaityti scenarijų ir kviečia filmuotis. Paimdavau, paskaitydavau ir dažniausiai matydavau, kad filmas - nieko vertas, tačiau atkreipdavau dėmesį, kur vyksta filmavimas. Tai Prancūzijoje, tai Vokietijoje, tai Bulgarijoje... Pirmoji mintis ir būdavo kuo daugiau šalių nemokamai aplankyti. Tolimiausia mano kelionė buvo į Meksiką. Nors filmavomės tik vieną dieną, bet aš ten visą mėnesį praleidau. Filmuodamasis išmaišiau visą Sovietų Sąjungą, Tolimuosius Rytus, Vvidurinę Aziją", - pasakoja Vytautas Tomkus.
Be „Blindos" alaus - nė dienos!
Su gastrolėmis aktorius išmaišė ir visą Lietuvą. „Viešbučių tuo metu nebuvo, mes salėje išstumdydavome kėdes, išsitiesdavome sudedamąsias loveles, kurias su savimi visur vežiodavomės. Buvo smagu dirbti - po spektaklių prie ežero šašlykus kepdavome, išgerdavome, pokštaudavome", - prisimena aktorius.
Iki šiol aktorių mieste ar parduotuvėje žmonės „Blinda" pavadina, nors šiuo metu Vytautas niekur nebevaidina.
„Esu pensininkas, gyvenu blogai, bet ne finansine prasme. Tiesiog nėra ką veikti. Atsikeliu iš ryto, išgeriu kavutės, pasivaikščiodamas nueinu iki parduotuvės. Nusiperku dienraštį ir du litrus „Blindos" alaus. Namie skaitau laikraštį, geriu alų, taip sulaukiu vakaro. Vakare ir vėl iki parduotuvės, vėl alaus. Namie jokių darbų nėra, duktė prieš kelerius metus padarė remontą, tai net neturiu ką meistrauti", - sako Vytautas.
Aktorius be galo laukia šiltų orų. „ Filmą „Tadas Blinda" filmavome Ignalinos rajone, o ten juk labai graži gamta. Todėl aš ir pats sugalvojau nusipirkti žemės sklypą, kuriame pasistačiau pirtelę. Labai gražioje vietoje, ant ežero kranto. Kai tik orai atšyla, manęs Vilniuje nebesutiksite. Savo sodyboje vasaroju, maudausi, žvejoju ir „baliavoju", - juokiasi kultinis lietuvių aktorius.
Svarbiausi Vytauto Tomkaus vaidmenys:
„Žingsniai naktį". Rež. R. Vabalas. Lietuva, 1962 m.
„Niekas nenorėjo mirti". Rež. V. Žalakevičius, Lietuva, 1965 m.
„Tadas Blinda". Rež. B. Bratkauskas. Lietuvos televizija, 1973 m.
„Vyras pačiame žydėjime". Rež. O. Dunkeras, Rygos kino studija, 1977 m.
„Dvigubas lenkimas". Rež. A Gordonas, „Mosfilm", 1984 m.
„Bamba". Rež. A. Večerskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2002 m.
