Nuo pat pirmojo balsavimo, 1956 metais, „Eurovizijos“ konkurso rezultatai būdavo glaudžiai susiję su politika, ir 2014-ųjų renginys netapo išimtimi.
Rusijai atstovaujančios seserys dvynės Tolmačiovos buvo nušvilptos antradienį, kai buvo paskelbta, kad jos pateko į finalą. Tuo tarpu Ukraina, kaip mano ekspertai, gali tikėtis prorusiško separatizmo krizės krečiamą šalį užjaučiančių žiūrovų balsų.
Rusių dvynukių padėtį dar labiau komplikavo apžvalgininkų pareiškimai, kad jų dainoje „Shine“ galima įžvelgti su Ukraina susijusią potekstę.
„Gyvenant ties riba, greta nusikaltimo, perženk tą ribą – kaskart vienu žingsniu“, – sakoma dainos tekste.
Nors atlikėjai tebetvirtina, kad „Eurovizijoje“ svarbiausia muzika, incidentai byloja, kad šis konkursas toli gražu nėra politiškai neutralus. Pavyzdžiui, kai pernai Azerbaidžanas finale neskyrė taškų savo sąjungininkei Rusijai, prezidentas Ilhamas Aliyevas nurodė perskaičiuoti balsus.
„Ukrainoje turiu daug draugų, giminaičių“, – naujienų agentūrai AFP sakė ukrainietiško kraujo turinti dainininkė Ela Steinmetz iš Vokietijai šių metų „Eurovizijoje“ atstovaujančios grupės „Elaiza“.
„Žinoma, bijau dėl grėsmių Ukrainai. Tačiau manau, kad „Eurovizijoje“ žmonės turi balsuoti širdimi, o ne galva, – aiškino ji. – Svarbiausia – geriausią artistą, nesvarbu, kokia jo pilietybė.“
Filmų apie Džeimsą Bondą muziką primenančią baladę atliekantis „Rise Like a Phoenix“ Austrijai „Eurovizijoje“ atstovaujantis barzdotas transvestitas Conchita Wurst, kurio tikrasis vardas – Tomas Neuwirthas, užsitraukė konservatyviųjų žiūrovų rūstybę.
Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje buvo renkami parašai, kad šis 25 metų atlikėjas būtų pašalintas iš konkurso; Austrijos dešiniosios partijos FPOe lyderis pareiškė, kad C.Wurst pasirodymas yra „juokingas“.
„Mano oda stora. Nesiliauju stebėtis, kad tiek triukšmo keliama dėl truputėlio plaukų ant veido“, – C.Wurst sakė AFP.
Tačiau jos daina, pateisindama savo pavadinimą, penktadienį pakilo į antrąją vietą tikėtinų „Eurovizijos“ nugalėtojų lentelėje, pelniusi žiūrovų palankumą po C.Wurst pasirodymo ketvirtadienį vykusiame antrajame pusfinalyje.
Anksčiau šią savaitę favoritu laikytas Armėnijos atstovas Aram MP3, pakurstė aistras, pareiškęs, kad C.Wurst gyvenimo būdas „nėra natūralus“ – nors vėliau armėnų komikas tvirtino tik juokavęs.
„Turiu pasakyti, jei tai pokštas, jis – nejuokingas ... Bet jis atsiprašė, ir man to užtenka“, – atšovė C.Wurst.
Kultūriniai skirtumai
Akcentuodamas kultūrinį susiskaldymą tarp Europos rytų ir vakarų, Kopenhagos miestas pranešė, kad trys gėjų poros iš Rusijos susituokė per vieną su „Eurovizija“ susijusį renginį, minint tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo Danijoje 25-ąsias metines.
Tarp kitų artistų, kuriems prognozuojama sėkmė finale, minima švedė Sanna Nielsen, kuri savaitės pabaigoje buvo laikoma favorite. Ši dainininkė atlieka roko baladę, kurią sukūrė vienas Švedijos „Eurovizijos“ veteranas.
Olandų duetas „The Common Linnets“ taip pat laikomi pretendentais į konkurso laurus. Tačiau jų kantri muzikos stiliaus daina, įkvėpta šio žanro sostinės – Nešvilio miesto Jungtinėse Valstijose, gana neįprasta „Eurovizijoje“, kurioje paprastai dominuoja ties kičo riba balansuojanti popmuzika ir tviskančios suknelės.
Klausytojai Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje dažnai skundžiasi, kad jų šalių atlikėjai Europoje neturi daug sąjungininkų, todėl šį konkursą vertina daug atsainiau, negu buvusio komunistinio bloko šalys, dalyvaujančios jame nuo 10-ojo dešimtmečio.
„Viskas gali būti politiška, bet mums tai nelabai rūpi – esame artistai ir užsiimame muzika“, – sakė Prancūzijos atstovų „Twin Twin“ narys Lorent'as Idiras.
Pasak jo, jeigu Prancūzija norėtų laimėti – kas jai nepavyksta nuo 1977 metų – šios šalies artistams reikėtų daugiau „linksmybių ir spalvų“.
Šis žėrintis dainų konkursas, kurį žiūrovai mėgsta keiksnoti, tapo populiaresnis per pastaruosius du dešimtmečius, kai Europos transliuotojų sąjunga panaikino griežtas taisykles dainuoti nacionaline kalba ir su dirigento diriguojamu orkestru.
Jam taip pat buvo naudingas televizijos talentų šou žanro išpopuliarėjimas. Keli iš šių metų „Eurovizijos“ artistų anksčiau dalyvavo muzikinėse laidose, tokiose kaip „X faktorius“.
Didėjantis šio renginio mastas ir kai kurių šalių troškimas išnaudoti galimybę pasireklamuoti pasaulyje lėmė smarkiai padidėjusias konkurso organizavimo išlaidas.
Kaip rodo kai kurie skaičiavimai, pastangos aptvarkyti 2012 metų „Euroviziją“ organizavusią Azerbaidžano sostinę Baku kainavo apie 1 mlrd. dolerių.
Švedija pernai kainos kartelę nuleido, o Danijos transliuotojas DR nurodė, kad stengsis tokį lygį išlaikyti, ir pažadėjo išleisti maždaug 190 mln. kronų (25,5 mln. eurų).
Pernai Euroviziją stebėjo apie 170 mln. žiūrovų. „Truputį didiname tempą, kad padidintume intrigą – naujienų agentūrai AFP sakė vykdomoji prodiuserė Pernille Gaardbo. – Kai artistai lips nuo scenos, mes rodysime jų reakciją ... Norime padaryti kaip galima dramatiškiau“.
Transliuotojai daugelyje Europos šalių vis dar kenčia biudžeto apkarpymus, o Bulgarija, Kipras ir Serbija paskelbė, kad šiemet „Eurovizijoje“ nedalyvaus.
