Apie eurovizinę euforiją Malmėje 15min.lt jau rašė.
Iš Kopenhagos į Malmę vežančiu traukiniu muziejaus darbuotojas Klausas vyksta apsipirkti. Sako, vienoje švediškoje parduotuvėje šį bei tą nusižiūrėjo, ko Kopenhagoje, kur gyvena, vis nesuranda. Važiuoti traukiniu jam ir greičiau, ir paprasčiau – vykdamas automobiliu užtruktų, o dar ir už važiavimą tiltu turėtų papildomai sumokėti.
Į gausų būrį kitataučių Klausas žvelgia skeptiškai – paprastai tiek žmonių traukiniu nevažinėja, o ir lagaminai trukdo normaliai praeiti. Skristi į Kopenhagą ir vėliau keltis į Malmę „Eurovizijos“ gerbėjams tiesiog paprasčiau – ir pigiau, ir arčiau nei keliauti, pavyzdžiui, per Stokholmą.
„O kada ta „Eurovizija“?“ – paklausia Klausas. Sužinojęs, kad pirmasis pusfinalis vyks jau antradienį, tik pakraipo galvą – nesupranta šio konkurso ir tiek. Sako, Kopenhagoje apie „Euroviziją“ nėra nė ženklo – tik Malmėje akis jam baisiai bado. Nors, pripažįsta, gal savam mieste taip smarkiai dėmesio neatkreipia.
Kurį laiką patylėjęs Klausas pasidomi: „O Danija dalyvauja?“ Nustemba sužinojęs, kad jo šalies atstovė laikoma konkurso favorite.
Politikų planai – sujungti miestus
„Eurovizija“ Klausui neįdomi. Daug mieliau jis pasakoja apie Švedijos ir Danijos politinius planus. „Ar žinojot, kad jie nori sujungti Malmę ir Kopenhagą?“ – paklausia. Tučtuojau ima pasakoti plačiau: „Suprantat, mes visi čia nuolat važiuojam. Tiltas buvo labai geras sprendimas. Ir švedai pas mus atvažiuoja. Galima juk vos valandai užsukti – ką čia reiškia tos 20 minučių kelionės? Jei tokį patį atstumą važiuotumėte Kopenhagos centre, užtruktumėte pusantros valandos.“
Paklaustas, kodėl norima sujungti šiuos miestus, Klausas nedaugžodžiauja. „Mes ir taip jau kaip vienas miestas. Tai būtų oficialumas. Ir situacija paprastesnė būtų – nereiktų už važiavimą tiltu mokėti. Nebūtume pasidaliję į dvi dalis, kaip dabar“, – paaiškina.
Klausas įsitikinęs: niekam net nerūpėtų, kam priklauso tas svarstomas Kopenhagos ir Malmės junginys – Švedijai ar Danijai. „Visgi manau, kad tie svaisčiojimai, jog taip bus, truputį iš piršto laužti. Jei taip ir nutiks, tai po kokių penkiasdešimties metų. Na, kai jau niekam neberūpės, kas kokiai šaliai priklauso – gyvensim ir tiek“, – svarsto. Dabar, sako, ir mažai tikėtina, ir menkai įmanoma.
Išlipęs Malmėje Klausas sunkiai atsidūsta: nori greitai nusipirkti, ko ieško, ir patraukti namo, nes „eurovizinės“ karštinės ilgai matyti nenori. „Kada baigsis ta psichozė?“ – pasiteirauja nužvelgdamas jį pasitinkančius reklaminius konkurso plakatus. Sako, gal šeštadienį netyčia ir įsijungs pažiūrėti „Eurovizijos“ finalą, kad pamatytų, ar laimės Danija.
