Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos filmavime E.Skrolytė ir J.Elvikis apsilankė antradienio vakarą. 15min E.Skrolytė sakė, kad jiedu čia atėjo palaikyti merginų grupės „Queens of Roses“.
Smagiai nusiteikusi kompanija įsitaisė pirmosiose žiūrovų eilėse, ir aktyviai palaikė dainą „Fisherman“ atlikusią grupę.Taigi ir publikos gretose jiedu prisėdo su grupės merginų antrosiomis pusėmis – Akvilės Matukaitės-Kisielienės vyru Laimonu Kisieliumi, Diletos Meškaitės-Kisielienės vyru Donatu Kisieliumi ir Giedrės Girnytės širdies draugu Linu Linkevičiumi.
„Esu už gražius balsus, už grožį ir jaunystę“, – 15min sakė E.Skrolytė. Belaukdama „Queens of Roses“ pasirodymo scenoje ji pasakojo esanti didelė „Eurovizijos“ gerbėja.
„Žiūriu visas laidas! Esu prisiekusi „Eurovizijos“ žiūrėtoja, tuo užsiimu kasmet. Ir aišku, kad visada labai sergu už lietuvius. Juk turime galimybę reprezentuoti savo šalį viename didžiausių konkursų visame pasaulyje“, – šypsojosi žinoma moteris.
Ji tikino kone kasmet esanti patenkinta Lietuvos atstovų pasirodymais „Eurovizijoje“.
„Man patiko nemažai mums atstovavusių dainininkų. Ir net jei kai kurių pasiekti rezultatai nepateisino į pasirodymus dėtų lūkesčių, dar nereiškia, kad tie pasirodymai buvo netinkami, negeri. Taip, mums būdinga džiaugtis Lietuvos atstovais tada, kai tik juos išsirenkame, o po to peikti, jei didžiajame konkurse jie neužima aukštesnės vietos. Bet aš stengiuosi taip nedaryti. Nekeičiu savo nuomonės apie dainininkus ir jų pasirodymus paaiškėjus, kokių įvertinimų jie sulaukia“, – kalbėjo.
Kieno pasirodymas patiko labiausiai? „Ir Donatas Montvydas, už kurį pernai labai sirgau, ir „LT United“, ir „Skamp“, ir Aistė Smilgevičiūtė... Jos pasirodymas, mano supratimu, buvo įspūdingas, ir toks lieka iki pat šios dienos. Kyla pasididžiavimas jį prisiminus. Mielai tuos pasirodymus dabar įjungčiau ir visiems parodyčiau, priminčiau, kad čia mūsų“, – šypsojosi.
Pokalbį su 15min E.Skrolytė baigė svarstydama, ko gi reikia „Eurovizijoje“ siekiant pergalės: „Nežinau, kiek tie dalyviai iš tiesų svajoja apie pergalę, ir kiek deklaruoja. Vieni, būna, taip teigia patys save drąsindami, o kiti iš tiesų tiki, kad laimės, kad gali laimėti. Manau, kad siekiant pergalės reikia daug ko, bet pirmiausia – tikro tikėjimo, kad esame to verti. O daugiau jau profesionalai galėtų pasakyti. Manau, reikia ir trupučio sėkmės.“