„The Guardian“ apžvalgininkas teigia, kad „Eurovizijos“ konkursas turėjo per muziką suvienyti Europą, tačiau taip neatsitiko – greičiau priešingai.
2006 metais mokslininkas Derekas Gathereris paskelbė studiją, kurioje teigė, jog „Eurovizijoje“ yra susiformavę šalių blokai, kurie balsuoja už savus. Jo teigimu, šie blokai veikia pagal biologinės evoliucijos dėsnius – iš pradžių tų blokų buvo mažai (pavyzdžiui, Kipras ir Graikija), tačiau vėliau jų veikiami susiformavo ir kiti blokai.
XXI amžiuje, D.Gathererio teigimu, blokai tapo didesni ir karingesni. Tirdamas 1999–2005 metų balsavimus, jis išskyrė penkis blokus ir suteikė jiems pavadinimus: „Vikingų imperija“ (Skandinavijos ir Baltijos šalys), Balkanų blokas (kur, be Balkanų šalių, taip pat patenka Turkija, Rumunija, Graikija ir Kipras), „Varšuvos sutartis“ (Lenkija, Rusija, Ukraina), „Dalinis Beneliuksas“ (Belgija ir Olandija) ir „Pirėnų ašis“ (Ispanija ir Andora). „Didžiojo ketverto“ šalys – Ispanija, Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija – į didžiuosius blokus nepatenka ir pastaruoju metu skundžiasi, jog balsavimas jų atžvilgiu yra neteisingas, nors būtent jos padengia didelę dalį konkurso sąnaudų.
Publikacijos autorius teigia, kad nepaisant šių tradiciškai susiformavusių blokų, šiemet atsirado šiokių tokių geopolitinių niuansų, kurie gali veikti balsavimo rezultatus. Pavyzdžiui, dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos. Be to, pakeista balsavimo sistema finale – pusę kiekvienos šalies balsų finale skirs ekspertai, o kitą – auditorija.
„The Guardian“ apžvalgininkas išskiria kelis potencialius šių metų „Eurovizijos“ nugalėtojus. Vienas jų iš „Vikingų imperijos“ bloko – Norvegijai atstovaujantis Aleksandras Rybakas. Nors jį lyderiu laiko ir daugybė lažybų kontorų, apžvalgininkas pabrėžia, kad nepaisant „Vikingų imperijos“ stiprumo, Norvegijai pastaruoju metu „Eurovizijoje“ nesisekė. Vikingų bloke sėkmė gali nusišypsoti ir Švedijai, juo labiau kad jų daina pavadinta prancūziškai, taigi gali tikėtis 12 taškų iš Prancūzijos.
 |
| Rusijos TV nuotr./Anastasija Prichodko |
Nemažai šansų turi ir „Varšuvos sutarties“ bloko atstovė Rusija – anot apžvalgininko, pasirinktas labai geras diplomatinis žingsnis, mat dainą Anastasija Prichodko atliks tiek rusų, tiek ukrainiečių kalbomis ir taip galbūt bus sušvelninta įtampa, kilusi tarp šių šalių dėl dujų karo.
Nemažai šansų turi ir Turkija, tačiau, apžvalgininko teigimu, kai kuriuos tradicijų puoselėtojus gali įžeisti tai, kad ši daina atliekama angliškai, o kai kuriems Balkanų bloko balsuotojams gali nepatikti ir sceninė estetika.
Graikija turi nemažai šansų – nors daina, apžvalgininko teigimu, tuščia, kur kas svarbesnis dalykas yra tai, kad Atėnai yra Balkanų bloko epicentras. Tiesa, Graikija turi rimtą konkurentą – Bosniją ir Hercegoviną. Ji ne tik garantuotai gaus Balkanų balsų, tačiau gali pritraukti ir balsuotojų iš Rusijos, mat šios dainos atlikimas turi aiškias sąsajas su trečiojo dešimtmečio Rusijos konstruktyvistų menu ir taip gali gauti 12 taškų iš Rusijos.
