Be to, kad pasiutusiu greičiu pastatė ultramodernią salę, ši buvusi sovietinė respublika visoje sostinėje iškabino „Eurovizijos“ vėliavas, o šalies gyventojai vis labiau nekantrauja laukdami renginio, kurį stebės maždaug 125 mln. televizijos žiūrovų.
„Natūralu, kad šaliai, rengiančiai šį konkursą, suteikiama galimybė prisistatyti visam pasauliui“, – sakė „Eurovizijos“ organizavimo darbo grupės narys Tahiras Mammadovas, kuris pažadėjo įspūdingą šou, pagardintą tradicinio azerbaidžaniečių folkloro elementais.
Tačiau žmogaus teisių propaguotojai tikisi, kad „Eurovizija“ taip pat atkreips tarptautinį dėmesį į numanomus teisių pažeidimus Azerbaidžane – naftos turtingoje, daugiausia musulmoniškoje, bet oficialiai pasaulietinėje valstybėje, kuriai griežta ranka vadovauja prezidentas Ilhamas Alijevas.
„Azerbaidžane sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės“, – sakė Giorgi Gogia iš organizacijos „Human Rights Watch“, kuris nurodo, kad šiuo metu dėl politinių priežasčių šioje valstybėje kalinama 70 žmonių, tarp jų – septyni žurnalistai.
Teisių gynimo grupės sako, kad Azerbaidžane, valdžiai stengiantis įtvirtinti stabilumą po Sovietų Sąjungos žlugimo, karo ir politinių neramumų, yra varžoma žodžio laisvė ir tildomi kitokią nuomonę reiškiantys balsai.
Vietos aktyvistai pradėjo kampaniją „Dainuok už demokratiją“, kurios tikslas – siekti, kad nušviesdama konkursą žiniasklaida užsimintų ir apie politiką.
„Eurovizija“ turi būti dar vienas įrankis Azerbaidžano integracijai į Europą propaguoti, pirmiausia – gerinant situaciją dėl žmogaus teisių“, – sakė šios kampanijos narys Rasulas Jafarovas.
Šalies valdžią piktino Vakarų žiniasklaidos pranešimai, kuriuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas demokratijos trūkumams, o ne ekonominei sėkmei Azerbaidžane, kuris strateginę reikšmę įgijo pumpuodamas naftą į Europos rinkas ir atverdamas tranzitinius kelius NATO vadovaujamai kampanijai Afganistane.
„Žodžio laisvė, demokratiniai principai ir žmogaus teisės Azerbaidžane yra visapusiškai gerbiamos“, – sakė valdančiosios Naujojo Azerbaidžano partijos aukšto rango pareigūnas Mubarizas Gurbanly.
Prezidentas I.Alijevas anksčiau šį mėnesį sakė, kad vykdoma „purvina kampanija“ Azerbaidžanui per žiniasklaidą diskredituoti. Pareigūnai tai vadina sąmokslu, kurį surezgė šalies priešai armėnai.
Azerbaidžanas ir Armėnija nėra išsprendę tarpusavio konflikto, kuris kilo armėnų pajėgoms 10-ajame dešimtmetyje užėmus Kalnų Karabacho regioną. Tas karas, per kurį žuvo 30 tūkst. žmonių, vis dar kelia itin daug emocijų, o Armėnija dėl šio klausimo boikotuoja šiemetinę „Euroviziją“.
„Naudodamiesi savo finansiniais resursais armėnų lobistai išsirūpina negatyvios medžiagos apie Azerbaidžaną publikavimą“, – sakė M.Gurbanly.
Jis pridūrė, kad dėl kai kurių kritinių pranešimų atsakingi ir „islamofobai“. „Jiems tiesiog nepatinka faktas, kad „Eurovizija“ rengiama musulmonų daugumos šalyje“, – teigė jis.
Energijos ištekliais remiama Azerbaidžano ekonomika klesti nuo I.Alijevo atėjimo į valdžią 2003 metais. Dabartinis prezidentas šiame poste pakeitė savo tėvą Heydarą – buvusį KGB karininką ir sovietinių laikų viršininką.
I.Alijevas 2008 metais didžiule persvara buvo perrinktas, o 2009-aisiais per referendumą buvo panaikintas dviejų prezidento kadencijų limitas, tad jis įgijo galimybę ir ateityje valdyti šią 9,1 mln. gyventojų turinčią valstybę.
Opozicijos protestams, kurie kelerius metus iš esmės buvo uždrausti ir vaikomi, neseniai buvo leista vykti Baku pakraščiuose, tačiau masinio palaikymo jie nesulaukė.
Azerbaidžanas turi tapti svarbia grandimi ES Pietinio dujų koridoriaus projekte ir pareigūnai mano, kad „Eurovizija“ taip pat pagerins šios šalies įvaizdį.
„Esame tikri, kad kai jie („Eurovizijos“ gerbėjai) pamatys Azerbaidžaną, jis jiems patiks“, – sakė vienas organizatorių T.Mammadovas.
