Šis 15min žurnalistų pasakojimas sukėlė didelį rezonansą Europos žiniasklaidoje, kai kuriuos net šokiravo. Tačiau tikrai ne konkurso organizatorių – EBU (Europos transliuotojų sąjungą).
Prieš kelias savaites siužetą apie balsų pirkimus „Eurovizijoje“ parodė ir Olandijos nacionalinis transliuotojas, pakalbinęs ir Sietse Bakkerį – „Eurovizijos“ organizatorių. Prieš tai kolegos iš Amsterdamo lankėsi 15min redakcijoje.
Faktai, kuriuos nustatė 15min žurnalistai
Trumpai priminsime 15min žurnalistų nustatytus faktus. 2013 m. gegužę, likus maždaug savaitei iki „Eurovizijos 2013“ finalo, į Vilnių atvyko keli rusakalbiai asmenys iš Rytų Europos, turėję tikslą, kaip jie patys sakė, rasti norinčių papildomai užsidirbti per „Eurovizijos“ balsavimus.
Tie vyrukai elgėsi čia kaip namuose, apie savo ketinimus „pirkti balsus“ kalbėjo viešai, nesislėpdami. Kad būtų mobilūs ir greičiau aplėktų visus „balsavimo punktus“, Vilniuje įsikūrusioje įmonėje išsinuomojo visai neprastą automobilį BMW 530D (valst. nr. ERO 817). Automobilio nuomos sutartis galiojo nuo 2013 m. gegužės 9 iki 19 d. „Eurovizijos“ balsavimai vyko gegužės 14, 16 ir 18 d. (du pusfinaliai ir finalas).
Sukčiai sakė, kad per pusfinalį Lietuvoje išbandė savo veiksmų schemą, o per finalą sieks rezultato.
Sukčiai sakė, kad per pusfinalį Lietuvoje išbandė savo veiksmų schemą, o per finalą sieks rezultato. Jie taip pat prasitarė, kad veikia ne tik Baltijos šalyse.
Apie balsų pirkėjus 15min pranešė studentai
Jei ne pilietiškai nusiteikęs žurnalistikos studentas (šiuo metu – Lietuvos kariuomenės savanoris) Laurynas Juozas Liutkus, galbūt niekas ir nebūtų sužinojęs apie sukčių metodus. Studentas dviem didžiausiems Lietuvos portalams pranešė apie vyriškius, rusų kalba kalbinančius studentus prie Baltojo tilto Vilniuje. Už balsavimą kiekvienam buvo siūloma po 20 Eur. Daugiau apie sukčiavimo mechanizmą skaitykite čia.
Įdomus sutapimas, finale Lietuva skyrė šiai šaliai maksimalų balų skaičių – 12.
Vienas portalas, remdamasis faktu, kad verbuotojai buvo rusakalbiai, parašė, kad agituojama balsuoti už Rusiją.
Tačiau 15min žurnalistai ėjo iki galo: inscenizavo derybas su sukčiais, siūlančiais pinigus, pokalbį įrašė ir nufilmavo paslėptu telefonu. Pokalbio metu paaiškėjo, kad prieš finalą balsai perkami dalyviui Nr. 20 – Azerbaidžanui. Įdomus sutapimas, finale Lietuva skyrė šiai šaliai maksimalų balų skaičių – 12.
Faktų ir duomenų detaliam tyrimui – nors tvenkinį tvenk. Tačiau panašu, kad vakariečiams, taip ir neperpratusiems korupcijos sugadinto Rytų Europos intelekto, sunku patikėti, kad tokie dalykai vyksta iš tikrųjų!
„Eurovizijos“ organizatorius išreiškė susirūpinimą
„Eurovizijos“ organizatorius Sietse Bakkeris, su kuriuo tąkart susisiekė žurnalistė Liepa Želnienė, žadėjo pasidomėti šiuo balsų pirkimu.
„Nepaisant to, kad vaizdo įrašo autentiškumas kol kas nėra įrodytas ir to, kad kol kas nėra nustatytas joks ryšys tarp vaizdo įraše užfiksuotų asmenų ir
Azerbaidžano delegacijos, mes atidžiai stebime situaciją“, – 15min 2013 m. komentavo S.Bakkeris.
Panašu, kad situaciją S.Bakkeris stebi iki šiol.
Sukčių žodžiai, kad, investavus milijonus ir apėjus apsaugos sistemą, galima laimėti „Euroviziją“, šio konkurso rengėjo neįtikino. Tiesa, 2013 m. konkursą laimėjo Emmelie de Forest iš Danijos, o Azerbaidžano atstovas Faridas Mammadovas liko antras.
Olandijos žurnalistų tyrimas remiasi ir 15min medžiaga
15min publikacija sukėlė ant kojų daugybės Europos šalių žiniasklaidą. Publikacijos apie „Lietuvos atvejį“ nesiliauja jau trejus metus.
Prieš pat šių metų „Euroviziją“ į Vilnių atvyko Olandijos nacionalinio transliuotojo KRO NCRV filmavimo grupė. Šio kanalo žurnalistai Martijnas Vervestas ir Dirkas Schoutenas bandė surinkti daugiau medžiagos apie papirkinėjimo atvejus ir dar kartą pakalbino S.Bakkerį.
Kolegų Martijno ir Dirko surinkta medžiaga pavirto TV laida ir straipsnių ciklu.
Informaciją apie sukčiavimo atvejus slepia
EBU atstovas Sietse Bakkeris, savo tėvynainių paklaustas, kiek kasmet balsų yra suklastojama ir kokiais būdais tai daroma, šią informaciją paviešinti atsisakė. Nes neva bijo, kad ja pasinaudos sukčiai. Šis „Eurovizijos“ organizatorius dėl tų pačių baimių nesutiko ir 15min pateikti duomenų, kiek balsų iš Lietuvos buvo laikomi suklastotais 2013 m. Juk tai labai svarbu, siekiant suvokti papirkinėtojų taktiką. Tad galima tik nuspėti, kad lengviau yra papirkti mažesnių šalių auditoriją – dėl mažesnės procentinės išraiškos nuo viso balsavusių skaičiaus. Kiek balsų sukčiai nupirko Lietuvoje pasakyti neįmanoma, tačiau faktas, Azerbaidžano atlikėjui ir finale skyrėme 12 balų.
Deja, ir 2016 m. S.Bakkeris kartoja tą patį: EBU nerado įrodymų, kad balsai suklastoti Azerbaidžano naudai. Įdomu tai, kad bent jau 15min iš EBU nesulaukė jokių konkrečių klausimų, bent primenančių rimtą tyrimą. O pėdsakų, kuriais galima sekti, tikrai buvo. Tarkime, viena prodiuserinė kompanija, įsikūrusi Kijeve, labai artimai bendradarbiaujanti ir su Azerbaidžano institucijomis, ir su keliais „Eurovizijos“ atlikėjais. Tarp jų – ir Faridas Mammadovas.
Kalba tik apie smulkius nesklandumus
Tačiau S.Bakkeris ir Olandijos žurnalistai užsimena apie kitus nesklandumus, kuriems nustatyti nereikia samdyti Šerloko Holmso. Tarkime, nustatyta pažeidimų balsuojant nacionalinėms komisijoms: 2014 m. – Gruzijos, 2015 m. – Juodkalnijos ir Makedonijos. 2014 m. Albanijos TV žiūrovų balsai pripažinti negaliojančiais dėl įtartinai per mažo jų kiekio.
Reikia įrodyti sukčių ketinimus, o tai žymiai sudėtingiau.
Tačiau ir pats S.Bakkeris interviu pripažįsta, kad pažeidimai balsuojant yra viena, o papirkinėjimas, kyšio davimas ar klastojimas – visai kas kita. Tokiu atveju reikia įrodyti sukčių ketinimus, o tai žymiai sudėtingiau.
S.Bakkeris taip pat sako, kad „Eurovizijoje“, kaip ir sporto varžybose, visad išlieka galimybė daryti įtaką rezultatams – to niekaip neišvengsi.
Sutapimas: olandams paslaugas siūlė asmuo iš Rytų Europos
Tačiau akivaizdu, kad tą įtaką, kaip ir 2013 m. „Lietuvos atveju“, bando daryti asmenys iš Rytų Europos. KRO NCRV žurnalistai paviešino 2009 m. atvejį, kai Olandijos delegacijos atstovą verbavo asmuo, atvykęs būtent iš šio regiono. Dar vienas sutapimas – tais metais konkursas vyko Maskvoje.
Tąkart Olandijai „Eurovizijoje“ atstovavo grupė „The Toppers“. Jos vadybininkas Benno de Leeuwas sulaukė atvykėlio telefono skambučio ir išgirdo pasiūlymą susitikti kavinėje. Sukčius paaiškino, kaip veikia sistema, leidžianti pakoreguoti TV žiūrovų balsavimą SMS.
Pasak „The Toppers“ vadybininko, pasiūlymas skambėjo gana įtikinamai. Ir nors derybų dėl balsų klastojimo olandas netęsė, jo manymu kalba sukosi apie kelių milijonų (eurų) atlygį.
