Gimusio Londone, bet vos savaitės įvaikinto švedų išeivių Johno Lundviko kelias link eurovizinės scenos išties vingiuotas. Nors muzikuoti pradėjo dar tuomet, kai buvo vaikas, Johnas iš pradžių siekė profesionalaus sportininko karjeros, galiausiai patirta trauma dainininkui tapo muzikinio kelio pradžia.
Muzikinę karjerą J.Lundvikas pradėjo kaip kompozitorius, bet visą laiką svajojo būti ant didžiosios scenos. Ir jam pavyko! Praėjusiais metais Johnas pirmą kartą dalyvavo Švedijos nacionalinėje atrankoje „Melodifestivalen“ su daina „My Turn“ (liet. „Mano eilė“), kurioje šį savo norą ir apdainavo. Tą kartą atrankos finale jis užėmė trečiąją vietą. Nugalėti „Melodifestivalen“ jam pavyko šiemet – eurovizinėje scenoje skambės net dvi jo dainos: jo paties atliekama „Too Late For Love“ ir brito Michaelo Rice‘o „Bigger Than Us“.
Interviu 15min J.Lundvikas papasakojo apie kelią muzikos link, kompozitoriaus karjerą, perrašomą „Eurovizijos“ istoriją ir lietuviams kiek neįprastą begalinį pasitikėjimą savimi.
– Jūsų gyvenimas prasidėjo Londone, ten buvote įvaikintas Švedijos išeivių. Kaip jūsų gyvenime atsirado muzika?
– Taip, gimiau Londone, vos savaitės laiko buvau įvaikintas dabartinių savo tėvų. Jungtinėje Karalystėje praleidau tik šešerius savo vaikystės metus, po to su tėvais persikėlėme gyventi į Švediją. Ten ir prasidėjo pažintis su muzika. Mokiausi groti pianinu, trimitu, gitara, bet tai nebuvo mano stiprioji pusė. Su dainavimu buvo visiškai kitaip, man nereikėjo nei mokytis, nei repetuoti, viskas pavykdavo natūraliai. Galiu drąsiai sakyti, kad dainavimo išmokau pats. Tai tapo vienu iš mano gyvenimo hobių.
Šalia dainavimo užsiėmiau ir sportu – ilgą laiką buvau sprinteris. Tai man išėjo į naudą, nes padėjo suformuoti gerą fizinę formą. Taip pat ir mąstyseną. Aš supratau, kad, norint ką nors pasiekti, reikia labai daug dirbti. Niekas nepasikeitė – taip galvojau tada, kai buvau profesionaliu bėgiku, taip pat mąstau ir dabar, kai esu pasaulinio lygio muzikantas.
– Ar tiesa, kad jūsų gyvenimą kardinaliai pakeitė trauma, patirta varžybų metu?
– Taip, būdamas 24-erių dalyvavau lengvosios atletikos čempionate Švedijoje. Buvau labai geros sportinės formos, bet viduryje 100 metrų bėgimo patyriau kelio sausgyslės traumą. Tada priėmiau sunkų sprendimą – galutinai nusprendžiau, kad toliau sportininko karjeros nebesieksiu. Muzika buvo tarsi gelbėjimosi ratas – aš pradėjau rašyti dainas, domėtis muzika, pagaliau tam turėjau laiko. Pradėjęs kurti supratau, kad tai man labai patinka, dabar muziką kuriu kiekvieną dieną. Labai džiaugiuosi, kad priėmiau šį sprendimą, kaip matome, tai buvo tikrai geras pasirinkimas.
– Tačiau pripažinimo reikėjo palaukti. Į muzikos šlovės viršūnę jus atvedė daina, skirta Švedų karališkosios poros vestuvėms?
– Taip, 2010-ieji man, kaip dainų kūrėjui, buvo proveržio metai. Kūrinys, kurį sukūriau Švedijos karališkosios poros vestuvėms, man atidarė labai daug naujų durų. Šią dainą išgirdo visas pasaulis – vedybų transliaciją stebėjo milijonai žmonių, tai lėmė, kad vis daugiau pasaulinių muzikos prodiuserių norėjo dirbti su manimi. Nuo tos akimirkos aš dirbu dar labiau, ne tik, kaip kompozitorius, bet ir kaip atlikėjas. Dabar kuriu dainas ne tik vietiniams, bet ir pasauliniams atlikėjams.
– Dainuoti didžiojoje scenoje taip pat pradėjote ne iš karto?
– Kurdamas muziką visada svajodavau apie didžiąją sceną, norėjau stovėti ant scenos, ne tik kažkur šalia jos. Pernai man šią svajonę pavyko įgyvendinti – Švedijos nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“ „Melodifestivalen“ dalyvavau su savo kūrybos daina „My Turn“. Tai buvo autobiografinė daina, joje dainavau apie tai, kaip surasti savyje ryžto pagaliau pradėti dainuoti, ne tik kurti dainas.
Tai buvo dar vienas mano karjeros proveržis, nes visi labai lengvai galėjo susitapatinti su mano istorija. Visi Švedijoje žinojo, kad esu dainų kūrėjas, tačiau dėl tos dainos sužinojo, kad svajoju apie dainininko karjerą. Žmonės patikėjo daina ir skyrė man trečiąją vietą.
Aš esu atlikėjas, dainuojantis savo kūrybos dainas. Manau, kad šiais laikais tai labai svarbu. Noriu, kad žmonės, išgirdę dainą, iš karto galėtų pasakyti, jog ši daina mano. Visada tiek atlikdamas, tiek kurdamas muziką norėjau turėti kažkokį išskirtinį bruožą, kuris padėtų žmonėms mane atskirti.
– „Eurovizijoje“ Tel Avive dalyvausite su dviem dainomis. Jūsų parašytą kūrinį „Bigger Than Us“ atliks Jungtinės Karalystės atstovas Michaelas Rice‘as. Ar nejaučiate baimės, kad ši daina gali pasiekti geresnių rezultatų?
– Toks dalykas „Eurovizijos“ istorijoje bus pirmą kartą. Dainos kūrėjas turės varžytis su savo parašyta, bet kito atlikėjo atliekama daina. Dėl to aš labai didžiuojuosi. Taip pat džiaugiuosi ir dėl to, kad Švedijos nacionalinėje atrankoje dalyvauju su „Too Late For Love“, o ne su „Bigger Than Us“. Praėjusiais metais atrankoje dalyvavau su balade, „Too Late For Love“ yra greito tempo daina, manau, kad tai yra žingsnis į priekį. Man, kaip atlikėjui, dvejus metus iš eilės dalyvauti su tokios pačios stilistikos dainomis paprasčiausiai yra neįdomu. Kitokia daina taip pat leidžia man atsiskleisti iš įvairesnių pusių. Tai, mano manymu, yra geras dalykas.
Michaelas Rice‘as – labai puikus vaikinas. Aš labai džiaugiuosi, kad būtent jis atlieka mano kūrinį. Galima turėti labai gerą kūrinį, bet jei jį atliks prastas dainininkas, daina pražus. Labai tikiu šiuo atlikėju, pamatysime, kaip jam pasiseks.
– Ar nebijote, kad dainai ir atlikėjui gali koją pakišti šalis – Didžioji Britanija, pastaraisiais dešimtmečiais ji negali pasigirti įspūdingais rezultatais?
– Aš puikiai suprantu, kodėl taip iki šiol buvo – tiesiog ši šalis iki šiol neturėjo geros dainos. Tos dainos nebuvo tragiškos, bet jos nebuvo laiminčios dainos. Aš nesakau, kad „Bigger Than Us“ yra ta daina, kuri nugalės, bet, kai ją atlieka Michaelas Rice‘as, visko gali būti.
– Švedija į „Euroviziją“ kasmet atveža vienus profesionaliausių pasirodymų. Ar jaučiate didelę atsakomybę atstovauti Švedijai?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad nejaučiu spaudimo iš Švedijos. Loreen, Mansas Zelmerlowas laimėjo konkursą, švedai labai myli „Euroviziją“. Kartu džiaugiuosi, kad turiu šią galimybę. Švedai manimi patikėjo ir išsiuntė atstovauti jiems.
Mane ramina ir išankstiniai lažybininkų spėjimai – man jie tikrai palankūs. „Spotify“ platformoje tai yra viena klausomiausių konkurso dainų. Pasitikėjimo jausmą skatina ir konkurso gerbėjai. Pasirodžiau „Eurovizijos“ koncerte Londone, išgirdusi dainą publika tiesiog pašėlo. Nė vienam švedų atlikėjui dalyvauti didžiausiame pasaulyje dainų konkurse dar nepakenkė.
– Kaip atrodys jūsų pasirodymas Tel Avive. Ar jis labai skirsis nuo to, ką matėme Švedijos nacionalinėje atrankoje „Melodifestivalen“?
– Nepaminėjau, kad Švedijoje mums pavyko pasiekti rekordinių rezultatų. Iš visų komisijos narių gavome maksimalius balus. Tai labai įkvepia ir suteikia pasitikėjimo ruošiantis didžiajai „Eurovizijai“. Tačiau mes nesustojame, labai daug dirbame. Teko šiek tiek keisti ir pasirodymo koncepciją. Tel Avive bus didesnė scena nei Švedijos atrankoje, tad pasirodymui nusprendėme suteikti papildomų šou elementų. Bet tai susiję ne su šviesos ar ugnies efektais.
Visas dėmesys sutelktas į dainavimą – mūsų tikslas savo balsais ir energija patraukti žiūrovų dėmesį. Tiesa, pasirodyme bus daugiau apšvietimo nei atrankų pasirodymo variante. Naudosime ir LED ekraną – Švedijoje jį buvome pakabinę ant lubų, tačiau Izraelyje to nepavyks padaryti, tarp pasirodymų bus tik 40 sekundžių tarpas, tad teks apsiriboti LED ekranu ant žemės.
Kaip jūs vertinate Švedijos atstovo galimybes „Eurovizijoje“?
