Apie avantiūrą „Eurovizijoje“, meilę fotografijai, oficialiai pasikeistą vardą ir kitas džiaugsmingas bei skaudžias gyvenimo patirtis su Sofi kalbamės jos vaikystės mieste.
„O buvo taip, kad vidury nakties guodžiuosi savo draugui, jog nerandu, kur galėčiau dainuoti. Jis man staiga pasiūlo – „Klausyk, gal dar į „Euroviziją“ galima paraiškas pildyti?“ Taigi jo įtikinta užpildžiau anketą ir per daug dėmesio į tai vėliau nekreipiau. Vieną dieną sulaukiu skambučio iš prodiuserės Rūtos Lukoševičiūtės. Ji didelei mano nuostabai sako: „Man patinka tavo vokalas. Manau, galėtum sudalyvauti.“ Tai ir sutikau. Jeigu ne draugas, turbūt tam nebūčiau prisiruošusi“, – apie tai, kas pakišo mintį jėgas išbandyti dainų konkurse, paprastai paaiškina Sofi.
„Nuo pat vaikystės „Eurovizija“ man buvo viena didžiausių svajonių. Net nežinau, ar dar kas nors su ta svajone tarp kitų svajonių galėtų lygintis. Vis žiūrėdavau per televiziją eurovizininkų pasirodymus ir varvindavau seilę. Galvodavau – ach, kaip faina būtų“, – atvirauja.
Paklausta apie labiausiai imponuojančius atlikėjus „Eurovizijos“ nugalėtojų tarpe, Sofi išskiria Salvadorą Sobralį: „Jo pasirodymas mane tiesiog pakerėjo! Ten buvo daina kaip iš Disnėjaus. Visiškai pritariu Sobralio žodžiams, kad muzika yra ne fejerverkai, o jausmas. Matėt, kaip jis atliko „Paukščius“? Šiurpuliukai!“
Iš Lietuvos atstovų jai didelį įspūdi paliko Ievos Zasimauskaitės pasirodymas: „Jos nuoširdumas paperkantis. Ir tikrumas, kuriuo negali nesižavėti.“
„Eurovizijoje“ mergina dalyvauja be prodiuserių ar vadybininkų pagalbos: „Žinia, jog praėjau vidinę atranką man buvo ne tik be galo džiugi, bet ir netikėta. Iš pradžių galvojau apie savos kūrybos dainą, tačiau supratau, jog tam neturiu nei pakankamai laiko, nei lėšų. Dainą rinkausi iš atsiųstų sąrašo. Daugelis kūrinių man pasirodė įprastas popsas, tačiau viena daina užkabino. Tiesą pasakius, šis kūrinys visiškai ne mano stiliaus, o tekstas netgi akiplėšiškas, bet muzikos stilius labai patiko – toks kartu ir džiazovas, ir bliuzovas. O pasirodymui rengiuosi visiškai pati. Žinoma, tai iššūkis. Kita vertus, ir seniau praktiškai pati viena ruošdavausi visiems konkursams – galbūt kiek vokaliai mane ir pakoreguodavo, bet pats šou elementas absoliučiai mano. Esu žmogus, kuris nevengia rizikos kortos.“
Prieš tai mergina 2015 m. ir 2017 m. dalyvavo „X faktoriuje“, kur abu kartus pelnė tiek teisėjų, tiek publikos palankumą, tačiau dėl asmeninių problemų tęsti kelionės muzikiniame projekte negalėjo.
„Mama, tėti, negadinkit vaiko svajonių“
„Sykį pamačiau kažkokią merginą per televiziją grojančią ir dainuojančią – iki šios dienos nežinau, kas ji. Užsigeidžiau ir sakau – „Mama, tėti, negadinkit vaiko svajonių: nuveskit mane į muzikos mokyklą!“ Atėjau į muzikinę nieko nesitikėdama. Be vargo išlaikiau patikrinimą – pasakė, kad turiu absoliučią klausą. Prisimenu, jog tąsyk pirmąsyk pamaniau, jog kažką tikrai sugebu. Tai suteikė pasitikėjimo savimi“, – su šypsena apie atrastą polinkį muzikuoti pasakoja atlikėja.
Bene pirmą kartą scenos skonį Sofi pajuto dar vaikystėje, kai Tauragės vasaros estradoje koncertavo „Kelias į žvaigždes“ dalyvė Simona Čėsnaitė.
„Mes, vaikučių šaika, labai prašėmės ant scenos. Galiausiai, mums leido. Buvau specialiai tam pasiruošusi – žinojau, kad jei norėsiu, pasieksiu savo – teisę kartu padainuoti. Taip ir nutiko. „Jūs galit patikėt?! Aš dainavau su Simona!“ – tada gyriausi visiems“, – juokiasi Sofi.
„O kalbant apie tikrą pirmą pasirodymą, turbūt tai bus močiutės bendradarbių surengta šventė vienoje Tauragės kavinių. Dainavome kartu su pussesere. Į repertuarą įtraukėme tuo metu labai populiarias – Pink dainą „Sober“ ir Selenos Gomez perdainuotą „Magic“ versiją“. Tuomet net nepataikiau į visas reikiamas natas, tačiau sulaukiau didelio palaikymo – žmonės plojo atsistoję. Jaučiausi kaip sapne. Net mama, kuri visada itin kritiškai žvelgdavo į mano dainavimą, apsiverkė“, – prisiminimais dalijosi atlikėja.
Paklausta, kokių kūrinių klausydamasi ji pati galėtų pajausti graudulį, Sofi teigia, kad tokių yra, tačiau labai mažai: „Galėčiau paminėti „The Cinematic Orchestra“ dainą „To Build a Home“. Nors, tiesą pasakius, kai pamatai daug dalykų gyvenime, tai mažai, kas gali tokią emocinę reikšmę turėti.“
Mergina žino, ką kalba: dar paauglystėje išsiskyrė jos tėvai, o vos prieš pusantrų metų neteko mamos. Šiandien jai didelę dvasinę paguodą teikia keturmetis broliukas iš antros tėčio santuokos: „Jis labai panašus į mane. Ir myli taip pat pat stipriai. Gimtadienio proga, dar tuomet trimetis, jis pasiprašė antikvarinio laikrodžio! Net sunku įsivaizduoti vaiką, apskritai ištariant tokius žodžius, tiesa? Jis – mano mažasis džiaugsmelis!“ – meiliai apie mažąjį brolį atsiliepia Sofi.
