„Eurovizijos“ dalyvis, dabar įvairių šalių pasirodymus prodiusuojantis Filipas Kirkorovas komisijų balsavimo skaidrumu suabejojo televizijos „Rossija 1“ laidoje „Tiesioginis eteris“. Anot jo, šališkas šalių, tarp kurių paminėta ir Lietuva bei Ukraina, komisijos narių balsavimas Rusijai jau keletą kartų sutrukdė laimėti konkursą.
„2016-aisiais nebuvo šalies, kurios žiūrovai neskirtų Sergejui nė vieno balo. Jam atiteko daugumos šalių didieji balai, pagal žiūrovų balsavimą jis buvo nugalėtojas. Tačiau net 23 šalių komisijos nariai jam skyrė po nulį balų. Kai Rusijai atstovavo Polina Gagarina, Lietuvos komisija jai skyrė paskutinę, 26-ąją, vietą. Po metų Sergejui ji skyrė 25-ąją vietą. Jūs patys galite pasižiūrėti internete, kaip balai buvo dalijami. Kai Lietuvos komisija Sergejui duoda nulį, o žiūrovai skiria aukštus balus, kai Ukrainos komisija skiria nulį, o žmonės – 12 balų, man tai kelia klausimų“, – laidoje kalbėjo dainininkas.
F.Kirkorovas balsavimą vadino politiniu žaidimu, o to, anot jo, dainų konkurse neturėtų būti. Jei tai pasikartos šiemet, Filipas žada daugiau nebeprisidėti rengiant Rusijos pasirodymus.
„Labai gaila, kai šitų politinių žaidimų epicentre atsiduria atlikėjas. Jis dėl to nekaltas. Jei tai pasikartos šiemet – aš pasitrauksiu ir daugiau neberengsiu Rusijos pasirodymų“, – kalbėjo F.Kirkorovas.
Audrius Giržadas: „Pats muša, pats rėkia“
Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas F.Kirkorovo kalbas vadina provokacija ir sako, kad taip Rusija bando save apsaugoti, jei konkurse jai ir vėl nepasisektų.
„Tai tiesiog eilinį kartą ruošiama dirva priešų ir kaltų paieškoms, kuri bus naudinga šaliai nesulaukus sėkmės. Kirkorovui aš siūlyčiau prisiminti, kiek Rusija yra davusi Lietuvai balų. Pats muša, pats rėkia. Reikia nepamiršti ir atvejų, kai posovietinės šalys, tarp jų ir Rusija, mūsų šalyje bandė nupirkti žiūrovų balsus“, – atkerta A.Giržadas ir primena konkretų 15min aprašytą atvejį, kai lietuviams buvo siūlomi pinigai už tai, kad balsuotų už Azerbaidžaną. Tiesa, Giržado nuomone, už to greičiausiai slypėjo Rusija.
Daugiau kaip dešimt metų delegacijos vadovu dirbančio A.Giržado teigimu, lietuviška komisija atrenkama pagal griežtus konkurso rengėjų reikalavimus. Už komisijos sudarymą atsakingi nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos organizatoriai.
„Lietuviška komisija atrenkama pagal griežtai Europos transliuotojų sąjungos aprašytus kriterijus. Komisijoje turi būti įvairaus amžiaus žmonės, lyčių lygybė, profesijų pusiausvyra – tai neturi būti vien tik muzikos srities žmonės. Taip pat yra limitai – tas pats žmogus komisijos nariu negali būti dvejus metus iš eilės, turi praeiti tam tikras laikas, kad jis vėl galėtų ten būti“, – pasakoja televizijos prodiuseris.
A.Giržadas sako, kad dėl patiriamos kritikos ir padidinto dėmesio kasmet atsiranda žmonių, kurie atsisako tapti komisijos nariais.
„Jie nenori, kad jų pavardės ir balai būtų viešinami. Žmonės atvirai sako, kad po balsavimo patiria spaudimą. Kaip pavyzdį galėčiau išskirti prodiuserį Laurą Lučiūną – dėl to, kad skyrė mažus balus Rusijai, vėliau į šalį kurį laiką negalėjo vežti koncertuoti savo atlikėjų“, – konkretų pavyzdį, kai balsavimo rezultatai paveikė teisėją, prisiminė A.Giržadas.
Buvęs komisijos narys L.Lučiūnas: „Sulaukiau net grasinimų“
Kurį laiką nacionalinę „Eurovizijos“ atranką prodiusavęs Lauras Lučiūnas prieš ketverius metus vykusį balsavimą dabar prisimena su šypsena, tačiau pripažįsta, kad tada nebuvo juokinga.
„Socialiniuose tinkluose sulaukiau nuo grasinimų iki spamo. Mano fizionomija buvo išspausdinta ne viename populiariame Rusijos leidinyje. O partneriai Rusijoje, kurie padėdavo organizuoti koncertus, man pasakė, kad geriau pas juos kurį laiką nevažiuočiau. Juoko čia buvo mažai“, – 15min prisimena L.Lučiūnas šiuo metu dirbantis su atlikėja Jazzu.
Savo vertinimą jis vadina asmenine nuomone. 2015-aisiais, kai Rusijai atstovavo Polina Gagarina, L.Lučiūnui įspūdžio nepaliko nei daina, nei pati atlikėja. Žvelgdamas atgal prodiuseris sako, kad toks įvykis, nors ir nebuvo malonus, jo neišgąsdino.
„Aš neišsigandau, nėra ko bijoti, tai yra pozicijos ir požiūrio klausimas. Jei būčiau bijojęs, po to keletą metų iš eilės nebūčiau apsiėmęs organizuoti nacionalinės atrankos“, – kalba prodiuseris.
L.Lučiūnas savo kailiu sako supratęs, kad Rusijoje dažnesnė ne valdžios, o pačių žmonių kontrolė – baimė rizikuoti dirbti su kažkam neįtikusiu žmogumi.
„Niekas neįvertina, kad Rusijoje dažniausiai veikia ne kažkokia valdžios kontrolė, tiesiog ten yra tam tikra savicenzūra. Kartais pakanka to, kad kai kuriems žmonėms atrodai nepatogus ir tada jie nerizikuoja su tavimi dirbti“, – sako L.Lučiūnas.
Kalbėdamas apie žalą, kurią patyrė dėl to, kad kažkieno nuomone kadaise skyrė per mažus balus Rusijai, L.Lučiūnas sako, kad ji buvo ne tik finansinė, bet ir psichologinė.
„Jeigu žalą įvardintume kaip negautas pajamas, tada, taip, žalos patyriau. Komentarai ir kritika socialiniuose tinkluose sukėlė tam tikrų nepatogumų, bet viskas praeina iki kitų sporto varžybų ar kitos atrankos“, – sako L.Lučiūnas.
