Vasario 18-ąją – dieną, kai nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finale buvo išrinkta Lietuvos atstovė 2023-iųjų konkurse, Monika Liu oficialioje savo „YouTube“ paskyroje įkėlė vaizdo įrašą „Monika Liu Eurovizija'22 Backstage“. Tai – tarsi paskutinis jos eurovizinių metų štrichas, atskleidžiantis tai, ko žiūrovai matyti negalėjo, o kai kurie – ir įsivaizduoti. Atviras ir jautrus Monikos dienoraštis, kuriame ji apnuogino sielą, sujaudino tūkstančius jos gerbėjų.
Visuomet gera nuotaika ir energija spinduliuojanti atlikėja pasidalijo visais „Eurovizijos“ kelionės jausmais – džiaugsmu, pasididžiavimu, atsakomybe, jauduliu ir įtampa. Monika 22 minučių filmuke atvirai papasakojo apie nevalingais tikais pasireiškiantį Tureto sindromą, jai diagnozuotą prieš keletą metų. Anot jos, fiziškai ir emociškai sunkiais periodais kūnas ėmė rodyti įspėjamuosius signalus.
„Turėjau ganėtinai sudėtingą etapą atvažiavusi į Vilnių iš Klaipėdos, tada išvykau į Ameriką, kur absoliučiai nauja patirtis su labai daug įtemptų situacijų. Tada išvažiavau į Angliją, kur irgi buvo dvasiškai man labai tamsių periodų. Įtampai besikaupiant mano kūnas pradėjo siųsti signalus, kad, Monika, tau kažkas yra negerai, nes pati galvodavau, kad viskas yra gerai“, – dalijosi kūrėja.
Monika pasakojo, kad tikų neįmanoma sukontroliuoti lygiai taip pat kaip mikčiojimo, o Lietuvoje Tureto sindromą turi tikrai ne vienas žmogus. Nors dabar, rodos, ji priima savo diagnozę, ją išgirdus reakcija buvo visai kitokia.
„Nesuprasdavau, kas čia yra, tad galiausiai atsidūriau neurologo kabinete. Jis pasiėmė mano ranką ir pasakė: „Yra įvairų, Monika, ligų pasaulyje ir jums yra Tureto sindromas.“ Aš atsimenu – sėdėjau, verkiau ir sakiau: „Man nėra jokio to Tureto sindromo, aš jo neturiu“, – prisiminė Monika Liu.
Su Tureto sindromu gyvenančiai atlikėjai vėliau prasidėjo ir nerimo priepuoliai – jai visą laiką atrodydavo, kad dūsta. Nerimas ėmė lankyti ir valgio metu. „Pavyzdžiui, man atneša makaronus ir ten yra sudėti žemės riešutai, aš pradedu valgyti ir galvoti – o jei aš turiu žemės riešutų alergiją?“ – pasakojo ji.
Viskas per pusę metų išsivystė iki to, kad galiausiai ji visai nebegalėjo valgyti, o kartu atsirado nauja baimė užspringti. Dėl jos Monikai būdavo sunku nuryti net vandenį.
„Atsimenu, kad mane pasitiko mama ir išvirė labai skanios sriubytės į tokį mažą dubenėlį. Aš jį pasiimu, bandau gerti ir man neina. Tiesiog pradedu labai verkti ir į mano mamos sriubą byra ašaros, nes negaliu valgyti. Man pradėjo labai kristi svoris, galiausiai svėriau 48 kilogramus, – prisiminimais dalijosi ji. – Kartą Vilniaus vidury prasidėjo didelis panikos priepuolis, atvažiavo greitoji, o už penkių dienų turėjau skristi į Angliją įrašinėti albumo. Jį įrašinėjau valgydama tik ledus, bet šiaip ne taip įrašiau tą albumą ir „Sentimentus“.
Monika išskyrė įdomų momentą – muzikuodama ji trumpam atgydavo, atrasdavo savyje jėgų ir jausdavosi gyva. Ji dar labiau atgijo likus keliems mėnesiams iki didžiosios „Eurovizijos“, atsiradus naujiems tikams.
„Man palengvėjo gyvenimas, kai mano kūnas sugalvojo naujus tikus, kad galėčiau lengviau nuryti maistą. Dabar, kai aš jau pradedu kramtyti maistą, reikia jį nuryti ir įvyksta gerklės tikai, mano kūnas daro kitus tikus – spragsi, beldžia į stalą. Aš valgau ir, galima sakyti, vienu metu groju. Labai juokinga, kad mano eurovizinė daina ir prasideda „Tuk tik“, nes tuo metu ir atsirado tikas „tuk tuk tuk“, – pasakoja ji.
Monikos kasdienybė su Tureto sindromu ir valgio metu ją aplankančiais tikais įamžinta ir filmuke – esama nemažai kadrų, kur Monika kramto, spragsi pirštais, beldžia į stalą ir atmeta galvą.
„Šitas galvos atmetimas vienas geriausių. Šnekėdavau su žmogumi ir taip padarydavau, tad kiti galvodavo, kad aš tiesiog esu ekstravagantiška asmenybė, – juokėsi dainininkė. – Mano tikai yra funky.“
Apie tai, kad beribis perfekcionizmas ir atsidavimas savo veiklai ne kartą nuvedė iki rimtų sveikatos problemų, Monika anksčiau pasakojo ir Jaunimo linijos rengtoje diskusijoje „Perdegimas nuo A iki Z: kas jis ir kaip su juo tvarkytis?“. Tuomet ji atvirai kalbėjo apie perdegimą, Tureto sindromą ir būdus, kurie padeda su jais kovoti.
Atlikėja prisiminė ir etapą prieš pusantrų metų, kai tikai jai atsirado gerklėje ir išaugo į baimę užspringti maistu, o tai – į baimę ryti. Šį periodą ji pavadino vienu sunkiausių savo gyvenimo laikotarpių.
„Santariškėse išsakė diagnozę – disfagija (rijimo sutrikimas, kai sergančiajam tampa sunku nuryti skystą ar kietą maistą – red. past.). Tai tęsėsi apie keturis mėnesius. Buvo „šakės“, nežinojau, kur kreiptis“, – prisimena Monika Liu.
Kūno siunčiamus įspėjamuosius signalus ji pajuto ir dalyvaudama „Eurovizijoje“. Tuo metu Lietuvos atstovė patyrė nemažą spaudimą ir lūkesčius, kad scenoje visuomet bus nuotaikinga, energinga ir spindės. Visa tai – nelabai realu.
„Kartais jautiesi kaip šūdo gabalas ir nelabai gali spindėti. Deja, reikia, tad kūnas trumpam mobilizuojasi. Pavyzdžiui, paskutinę „Eurovizijos“ savaitę man nebereikėjo nei miegoti, nei valgyti, nei gerti – aš buvau tokia laiminga. Kūnas tuo metu išskyrė labai daug adrenalino. Finalo dieną, kai nebesupratau, kaip jaučiuosi, atsistojau po labai šaltu dušu, kurio šiaip nelabai iškenčiu. Nieko nepajutau, tik mačiau, kaip šiurpsta oda“, – dalijosi atlikėja.
Paklausta, kur rekomenduotų kreiptis pagalbos, kai pasiekiama emocinio ir fizinio išsekimo riba, Monika patikino – geriausiai jai padeda psichoterapeutė. Su ja ji reflektuoja, atranda balansą ir neapkrauna šalia esančių žmonių – antros pusės, tėvų ar draugų, kurių, pripažįsta, dėl perdegimo labai sumažėję. Terapiją ji lanko daugiau nei ketverius metus ir neįsivaizduoja, kaip galėtų be to gyventi.
Visgi minėtuoju periodu, kai prieš metus jai buvo diagnozuota disfagija, Monika pirmiausia kreipėsi ne į psichinės sveikatos specialistus – pagalbos ieškojo pas gydytojus ir net pas šamanus.
„Griebiausi visko. Vienas šamanas sakė, kad turiu ant kulnų šokinėti, kitas – kad mirštu ir man reikia gvazdikėlius valgyti. Galiausiai medikai pasakė, kad mano disfagija yra psichosomatinio pobūdžio, o ne sukelta kažkokios kitos ligos. Tada aš atsidūriau pas psichiatrą, kuris man išrašė vaistus, – sakė dainininkė ir pridūrė, kad tai – vienas geriausių dalykų jos gyvenime, išgelbėjęs nuo blogesnių padarinių. – Kartais antidepresantai yra tai, nuo ko reikia pradėti. Tada tu vėl sugrįžti į normalumo būseną, kur vėl gali dėliotis planus, sportuoti, medituoti ir normaliai valgyti.“
Pagalba telefonu ir internetu visoje Lietuvoje
Jaunimo linija:
jaunimolinija.lt
Jaunimui. Paramą teikia savanoriai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-VII visą parą
Vaikų linija
vaikulinija.lt
Vaikams. Paramą teikia savanoriai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11–23 val.
Pagalbos vaikams linija
pagalbavaikams.lt
Vaikas ir tėvams, patiriantiems iššūkių. Paramą teikia savanoriai.
Tel.116111
Darbo laikas: I-V 11–19 val.
Vilties linija
viltieslinija.lt
Suaugusiesiems. Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą
Pagalbos moterims linija
pagalbosmoterimslinija.lt
Moteris. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-VII visą parą
Linija Doverija
Jaunimui rusų kalba.
Paramą teikia savanoriai moksleiviai
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: kasdien 16–19 val.
Tėvų linija
tevulinija.lt
Tėvams, patiriantiems iššūkių
Paramą teikia profesionalūs psichologai
Tel. 8 800 90012
Darbo laikas: I-V 9–13 val. ir 17–21 val.
Sidabrinė linija
sidabrinelinija.lt
Senjorams. Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai.
Tel. 8 800 80020
Darbo laikas: I-V 8–20 val.
Krizių įveikimo centras
krizesiveikimas.lt
Suaugusiesiems ir paaugliams. Konsultuoja psichologai. Pirma konsultacija nemokama, vėlesnės mokamos.
Skype: krizesiveikimas; krizesiveikimas1
Darbo laikas: I-V 16–20 val. ir VI 12–16 val.
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“
nelikvienas.lt
Tel. 8 604 11119
Darbo laikas: kasdien 18–21 val.
Informacija iš pagalbasau.lt
