Lietuvos nacionalinių atrankų režisierius, šiais metais pakviestas prisidėti prie Jurijaus Veklenko komandos, ketvirtadienio vakarą vykusį antrąją pusfinalį stebėjo iš Lietuvos. Izraelyje, Tel Avive, Povilas Varvuolis lankėsi prieš savaitę – pirmųjų repeticijų metu. Iš namų režisierius stebėjo ir generalinės repeticijos akimirkas, pareiškė savo pastabas.
Tiesa, pasirodymas nelabai skyrėsi nuo to, ką žiūrovai matė nacionalinių atrankų metu. Toks buvo visos komandos sprendimas, nes jau atrankų metu nuspręsta, kad didesnis dėmesys turėtų būti skirtas dainai, o ne šou.
„Nebuvo minčių pasirodymą sukurti iš naujo, pakeisti, nes stebint ir kalbant su pačiu Jurijumi matėme, kad viskas buvo įgyvendinta iki galo. Iš naujo išradinėti dviračio nereikėjo. Tad po finalo Lietuvoje mūsų pagrindinis tikslas buvo perkelti pasirodymą į Izraelio sceną, o tai irgi buvo nelengva užduotis“, – 15min pasakojo P.Varvuolis.
Komanda nuo pat pradžių norėjo nenutolti nuo minimalizmo, to prašė ir atlikėjas.
„Kadangi daina yra stipri, pasirodymas neturėjo jos užgožti. Stengėmės nesutrukdyti jam atlikti dainos laidant fejerverkus ar ugnis, nors pagundų išnaudoti tai, ko toje scenoje yra, buvo. Vis dėlto tokių šalių pusfinalyje buvo tikrai daug“, – sako Povilas.
Prieš Lietuvą pasirodžiusi Malta, anot režisieriaus, vizualizacijose panaudojo kone visas įmanomas spalvas, o po Jurijaus į sceną lipusi Rusija publiką bandė pakerėti pompastika. „O mes buvome kitokie. Tad norėjosi tikėti, kad pati daina, kuri siunčia stiprią žinią, padės jam pasiekti tikslą“, – sako režisierius.
Jurijaus Veklenko komentaras po rezultatų paskelbimo:
Prieš atvykstant į Tel Avivą Jurijaus Veklenko komanda susidėliojo tikslią viziją, susirašė visą kadruočių seką, net spalvines gamas. Visus šiuos pageidavimus, kaip ir visos kitos šalys, komandos siuntė organizatoriams. Vis dėlto atvykus į Izraelį teko daryti daug pataisymų.
„Mes patys negalime prisidėti nei prie technikos, nei prie apšvietimo, nei prie kamerų darbo. Ir kiekvienais metais vyksta ta pati dainelė – mes nusiunčiame, ko mes tikimės, jie pamato, bando padaryti, bet dėl nesusikalbėjimų ar jų terminų nežinojimo, skirtingų kultūrų, jie padaro viską savaip. Ir mums atvažiavus prasideda taisymas, koregavimas. Darbas repeticijų metu taip ir vyksta – mes bandome pasiekti tai, ko iš pat pradžių ir prašėme. Vis dėlto finale, transliacijos dieną, viskas dažniausiai būna taip, kaip norime“, – sako režisierius.
Pajuokavus, ar „eurovizinio“ kelio pradžioje būta minčių scenoje panaudoti „liūtą“, režisierius patikina, kad tikrai ne. „Mes net turėjome prašymą komandai, kuri dirba Izraelyje, niekur nenaudoti jokių liūtų simbolikų. Tai būtų „ką matau, tą dainuoju“ situacija, kuri neatrodytų profesionaliai“, – sako Povilas.
Tiesa, jis išduoda, kad buvo idėjų vizualizacijose panaudoti vaizdus, kurie atitiktų jausmų sprogimą, apie kurį dainuoja Jurijus. Bet bandymų metu idėja, kaip sako režisierius, nelabai realizavosi.
Ir nors po Jurijaus Veklenko pasirodymo netrūko diskusijų, kodėl Lietuva nesurengia „sprogdinančio šou“, režisierius primena – net ir mažiausi scenoje naudojami atributai kainuoja labai daug.
„Eurovizija“ nėra pigus dalykas. Reikia išvežti visą delegaciją, apmokėti jų gyvenimą, maitinimą, o tai yra labai nedidelės išlaidos palyginus su tuo, kiek kainuotų tris kartus iššauti ugnį scenoje. Arba kiek kainuotų į sceną atsivežti savo dekoraciją, kurias panaudojo Australija arba Rusija. Visi dalykai, kuriuos mes matome scenoje, yra tik tų komandų dėka. Jie patys už tai moka, ir moka labai didelius pinigus“, – sako Povilas.
Prie išlaidų prisideda ir tai, kad negalima atsivežti savo technikos, ją parūpinti turi tik tos šalies, kur rengiamas konkursas, organizatoriai.
„Tai jei tu nori atsivežti LED ekraną, jis turi būti statomas būtent komandos Izraelyje ir jie nustato, kiek tai kainuos. Tai, kaip minėjau, kainuoja labai daug, o mūsų šalis į „Euroviziją“ siunčia su labai nedideliu biudžetu. Bet, tiesą sakant, nemanau, kad tai yra blogai – reikia nepamiršti, kad tai ne tik vaizdų, bet ir dainos konkursas“, – sako Povilas.
Režisierius prieš trejus metus taip pat dirbo prie „Fusedmarc“ šou Kijeve, prisidėjo prie Ievos Zasimauskaitės pasirodymo Lisabonoje. Lygindamas šiuos konkursus P.Varvuolis pastebi, kad Tel Avivo scena buvo gerokai mažesnė nei, pavyzdžiui, Portugalijoje.
„Šiais metais scena yra mažesnė. Pastaruosius keletą metų „Eurovizija“ vykdavo didžiulėse arenose, o šiemet Izraelyje vyksta parodų rūmuose, todėl ir kyla įvairių niuansų. Kone du kartus mažesnėje erdvėje nei Portugalijoje iššūkių kyla ne tik organizatoriams, bet ir režisieriams“, – sako Povilas.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Eurovizijos“ finalas – be Lietuvos: su liūtais bėgęs Jurijus Veklenko nepateko į kitą etapą
TAIP PAT SKAITYKITE: Prieš Jurijaus pasirodymą „Eurovizijoje“ – jaudinantys mamos Svetlanos žodžiai: „Tikiu savo vaiku“
TAIP PAT SKAITYKITE: Spaudos centre Tel Avive – emocijų pliūpsnis: ovacijomis palydėtas ir Jurijus Veklenko
