„Eurovizijos“ finale D.Montvydas dainavo šeštadienio vakarą. Jo pasirodymo būta sėkmingo – Lietuvos atstovas pateko į geriausių atlikėjų dešimtuką: užėmė devintą vietą.
Sekmadienio popietę iš Stokholmo į Vilnių grįžęs dainininkas pirmadienį, 14 valandą, lankėsi 15min/Žmonės.lt redakcijoje – dalyvavo tiesioginėje vaizdo konferencijoje.
Jos metu D.Montvydas atsakė į skaitytojams rūpimus klausimus. Štai keli D.Montvydo atsakymai:
Ar šuoliukas buvo tinkamai nufilmuotas, parodytas žiūrovams?
Su žiūrovais sutinku vienareikšmiškai. Šuoliukas turėjo būti geriau nufilmuotas, dėl to klausimų nekyla. Aišku, prisiminus pirmąjį video, nufilmuotą su dubleriu... Jis buvo tragiškas. Tai, ką dabar matėme, tai buvo švedės režisierės Sašos nuopelnas. Tai jai pavyko išsireikalauti tokio rezultato, kurį visi pamatė. Ir jis, manyčiau, buvo labiau reikalingas dėl mano portfolio, o ne dėl rezultato. Spauda jau buvo paskelbusi apie salto – publikavusi nuotraukas, vaizdo įrašus... Taip, aš turėjau prašymą nufilmuoti salto kitaip. Parodyti iš tolo, tada arčiau. Su dūmais viskas buvo gerai, bet negeras filmavimo kampas. Šuoliuką reikėjo parodyti iš toliau, kad matytųsi amplitudė. Bandėme šuolį sulėtinti, tačiau pabandžius taip padaryti pamatėme, kad nelabai pasiteisina. Taip, turėjome galimybę rinktis. Bet su salto tai nepasiteisina – įgauna kažkokią buitinę prasmę.
Kaip reaguoji į kritiką? Ar seki žmonių komentarus? Ką galėtum pasakyti tiems, kurie kritikuoja?
Didžiausia vertybė ir tai, ko reikalauju iš savęs, yra sąmoningumas. Su sąmoningumu ateina visi kiti dalykai – principai, vertybės. Kai esi sąmoningas, žinai, kam tai sakai, kam tai rašai. Gali argumentuoti dalykus. Kai skaitai piktus komentarus, dažniausiai matai tik neapykantą, bet jokio argumento. Tokie komentarai – išlietas pyktis. Tai tas pats, kas mesti plytą į sieną, arba butelį sudaužyti. Aš kaip kuriantis atlikėjas labai tokius dalykus priimu. Kada jauti žmonių pyktį, jis nesusijęs su muzika. Nenusispjaunu į tuos žmones, kurie keiksnojasi. Pergyvenu dėl tokių dalykų. Bet yra žmonės, kuriais aš pasitikiu... Esu maksimalistas. Man kuo sunkiau, tuo geriau. Vertinu argumentuotą nuomonę. Jeigu norite keiksnoti, darykite taip. Bet nepamirškite, kad tampate pavyzdžiu kitam žmogui, kuris skaitys. Būkite sąmoningi ir mąstykite, ką rašote. Ar tai man galėtų padėti? Ar pagerintų mano rezultatą? Viskas prasideda nuo visuomenės.
Ar žinai, kad lietuviai tau sugalvojo naują pseudonimą – Lamma Montell?
Labai gerai! Lama turi ir kitą reikšmę – mokytojas. Pagal budizmą, rytų filosofiją, duodami tokie vardai su Lama. Gerai! Aišku, jūs turėjote omenyje gyvūną... Ačiū labai, labai gerai!
Štai keli iš klausimų, į kuriuos atsakė Donatas:
- Čia tavo stilisto idėja dėl šukuosenos? Kodėl jo neatleidot? Nejau nebuvo kitų variantų? Ar čia tam, kad daugiau dėmesio pritrauktumėte? Pakomentuok, Donatai.
- Koks įvykis gyvenime lėmė, kad mintis apie dalyvavimą plastmasės ir beskonybės šou, pasirodė verta realaus jos įgyvendinimo?
- Ar buvo akimirkų, kai sudvejojai savo galimybėmis išvydęs varžovų pasirodymus?
- Kaip pavyko suderinti šeimyninį gyvenimą ir pasiruošimą „Eurovizijai“?
- Ar visada skaitai žmonių komentarus apie save? Kaip reaguoji matydamas, kad esi kritikuojamas? Ką norėtum pasakyti tiems, kurie turi neigiamą nuomonę apie tave?