Lietuva šiemet „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvavo jubiliejinį – 20-ąjį kartą. Per 25-erius metus būta visko – Europą bandėme pavergti jautriomis baladėmis, skanduotėmis ir trankia švedų kurta popmuzika.
M.Tyla: „Andrius Pojavis ant scenos pasirodė su mano odine striuke“
Martyną Tylą galima tituluoti daugiausia atlikėjų į „Euroviziją“ išvežusiu Lietuvos muzikos vadybininku: Sasha Song, Donatas Montydas, Vaidas ir Monika, Jurijus Veklenko. M.Tyla prisidėjo ir prie eurovizinio Andriaus Pojavio pasirodymo. Martynas sako, kad pasakyti konkrečią eurovizinio pasirodymo kainą yra sunku – į ją įeina labai daug dedamųjų.
„Su Sasha buvo mano pirmoji išvyka į „Euroviziją“ – pirmas dalykas, kurį padariau, tai paskambinau buvusiems dalyviams, „LT United“ nariams ir klausiau, ką daryti toliau. Deja, kiti kol kas nepaskambino ir neklausė, ką daryti“, – pasirodymą, kuriam šiemet sukako 10 metų, prisimena M.Tyla.
Kalbėdamas apie finansus jis sako, kad kiekvienais metais ši kaina gali skirtis ne tik dėl sceninio sumanymo, bet ir dėl vietos, kurioje vyksta konkursas, pasikeitimų rinkoje.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti švedų prodiuserės paslaugų kainodarą. 2016-aisiais ji kainavo 8 tūkstančius, šiais metais jos paslaugos jau kainuoja 20 tūkstančių eurų. Kai batutą norėjome statyti Azerbaidžane, ta kaina buvo 8 ar 6 tūkstančiai eurų. 2016-aisiais Švedijoje batutą pasistatėme už porą tūkstančių eurų. Tad bendra išvada – kiekvienais metais viskas skirtingai“, – pasakoja M.Tyla.
Martynas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokių šalių kaip Šveicarijos ar Švedijos delegacijų nariai už dalyvavimą konkurse gauna ir atlygį: „Šveicarijoje atlikėjas gauna apie 10–15 tūkstančių eurų vien už tai, kad atstovauja šaliai.“ Pasak Martyno, su lietuvišku biudžetu nepavyktų nusisamdyti net paprasčiausio profesionalaus pritariančiojo vokalisto iš užsienio.
„Domėjomės, kiek kainuoja nusisamdyti profesionalų pritariantįjį vokalistą, kuris dirba su pasaulinėmis žvaigždėmis. Jei norėtume tokių vokalisčių iš Martinikos salos, kaip šiais metais švedas turėjo, mano žiniomis, už vieną darbo dieną kiekvienai būtų tekę atseikėti po 1000 eurų. Prieš kelerius metus švedų vokalistai už dieną prašė 500 eurų. Tai yra normalios vakarietiškos kainos“, – apie eurovizinius užkulisius pasakoja M.Tyla
Kalbėdamas apie finansinę paramą, M.Tyla sako, kad jo komanda kiekvieną kartą prašo paramos iš ten, kur atlikėjas ar atlikėja yra kilusi, kaip pavyzdį pateikia 2015-uosius – Monikos Linkytės gimtoji Gargždų savivaldybė jos ir Vaido pasirodymui skyrė 10 tūkstančių eurų.
Martynas prisimena, kad 2012-aisiais ieškoti rėmėjų Donato Montvydo pasirodymui Azerbaidžane buvo labai sunku. Tada Donatas buvo mažai kam žinomas, panaši situacija buvo ir šiais metais: „Daug kas bijo rizikuoti, remti mažiau žinomą vardą. Jiems kyla klausimas – kas bus, jei jis ar ji blogai pasirodys, kas atsitiks su rėmėjų vardu?“
Donato Montvydo pasirodymas 2012-aisiais Azerbaidžane, pasak Martyno, kainavo apie 30–40 tūkstančių eurų. O 2016-aisiais surasti rėmėjų buvo daug lengviau – Donato pasirodymas Švedijoje kainavo maždaug 100 tūkstančių eurų.
„Į tą kainą įėjo įrašai studijose, klipai, įvairios korekcijos, atlyginimas pasirodymo prodiuserei, patrankų šūviai, azoto šūviai, batutas, garso režisieriaus ir apšvietėjo paslaugos“, – sako M.Tyla.
Kalbėdamas apie Andriaus Pojavio pasirodymą, M.Tyla konkrečių sumų negalėjo įvardinti. Tačiau prisiminė linksmą faktą – atlikėjas į sceną žengė su jo odine striuke: „Ta striukė turi labai įdomią istoriją, geriau nepasakosiu, kur ji dar pabuvojo.“
Paklaustas, ką organizuojant nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir siunčiant atlikėją reikėtų daryti kitaip, M.Tyla sako, kad pirmiausia svarbu pakeisti požiūrį: „Laimėti – laimėjai, o toliau tavo reikalas, sukis kaip moki.“
„Dabar svarbu apsispręsti, ko mes norime iš „Eurovizijos“ – ar tai televizinis šou ar, kaip daugelis bando parodyti, kažkokia olimpiada. Visų pirma, tai yra televizinis pramoginis renginys ir kol žmonės to nesupras, tol nieko nebus“, – įsitikinęs M.Tyla.
Jis pritaria viešoje erdvėje išsakytai nuomonei, kad LRT prie bendro stalo turi sėsti kartu su muzikos profesionalais. Išsikėlus tikslus, galima imtis veiksmų. Čia taip pat labai svarbus ir pinigų veiksnys.
„Reikia suprasti, kad tik turint finansų, galima tikėtis pasiekti kokį nors rezultatą ir tuos pinigus vėliau atgauti. Niekas nesiruošia užstatyti buto. Aišku, ryte atsikėlęs pasidžiaugsi, kad papuolei į dešimtuką, bet paskui suksi galvą, kaip atiduoti skolas.
Jeigu žinotum prieš eidamas į „Euroviziją“, kad nugalėtojui bus skirta apie 30–40 tūkstančių eurų, tada būtų visai kitaip. Koncentruotumeisi į pasirodymą, tada galvotum ir apie konkrečias idėjas. Visada išlieka ir papildomos paramos paieškos galimybė – klausimas tik tas, ar kas norės remti“, – sako M.Tyla.
Vaidas Stackevičius: „Turo po Europą metu praradome pagrindinį rėmėją“
Agentūros MP3 vadovas Vaidas Stackevičius į eurovizinę kelionę 2010 metais lydėjo grupę „Inculto“. Jis pasakoja, kad tais metais grupės eurovizinis biudžetas siekė apie 250 tūkst. litų (daugiau kaip 72 tūkst. eurų). Didžioji dalis lėšų buvo skirta grandioziniam turui po Europos šalis.
„Inculto“ tai metais surengė labai intensyvų turą, apvažiavo 17 valstybių: Balkanuose, Kaukaze, Vakarų Europoje. Visą tą turą finansavome patys, turėjome ir du rėmėjus, bet turo metu vienas jų nutraukė bendradarbiavimą. Tai mus įstūmė į didelę finansinę duobę. Netekome apie 120 tūkst. litų“, – 15min sako Vaidas.
Rėmėjo netektį jis prisimena gana komiškai – apie tai jie sužinojo svečiuodamiesi Tbilisyje, kaip tik tuo metu išsiveržė ir ugnikalnis Islandijoje: „Likome ne tik be pinigų, bet ir nebegalėjome grįžti į Lietuvą, nes dėl ugnikalnio išsiveržimo nustojo skraidyti lėktuvai.“
Tos kelionės įspūdžiai liko ne tik atmintyje. Grupė viso turo po Europą metu kūrė vaizdo dienoraščius, kuriuose užfiksuotos ne tik smagios, bet ir kiek kurioziškos situacijos.
Jis pasakoja, kad tais metais lėšų iš LRT pakako tik 10 žmonių komandai nuskraidinti ir apgyvendinti Osle. Dar aštuonių žmonių, tarp kurių pasirodymo režisierius ir šviesų meistras, kelionę ir apgyvendinimą teko finansuoti patiems.
Finansines bėdas grupei pavyko išspręsti – paramą sutiko padidinti antrasis rėmėjas, o galiausiai atsirado privatus žmogus, kuris sutiko padengti likusias skolas.
V.Stackevičius pasakoja, kad tais metais „Inculto“ scenoje efektų nenaudojo, tad niekas papildomų išlaidų ir nekainavo. Pagrindinis akcentas buvo įvaizdis: butaforiniai, pripučiami instrumentai ir blizgančios trumpikės.
Pasak Vaido, nors grupė ir nepateko į finalą, tačiau pastangos ir finansai pasiteisino. Pagal žiūrovų balus „Inculto“ būtų patekusi į finalą. Balus Lietuvai skyrė beveik visos šalys, kuriose grupė koncertavo.
Ievos pasirodymo režisierei pinigų teko maldauti
Praėjusiais metais Lietuvai atstovavusios Ievos Zasimauskaitės pasirodymo režisierė Rasa Micachienė 15min pripažino, kad atlikėja į Portugaliją buvo siunčiama su išties labai mažu biudžetu, o siekiant geresnio rezultato teko asmeniškai prašyti lėšų.
Iš telefoninių skambučių surinktų lėšų I.Zasimauskaitei atiteko 12 tūkst. 400 eurų, 15 tūkst. eurų komanda gavo iš Kauno savivaldybės, taip pat prašė rėmėjų paramos.
„Ieškodami paramos pradėjome nuo Kauno savivaldybės, kur ėjome stipriai pasiruošę, puikiai atlikę namų darbus. Pristatėme, kodėl mums reikalinga tokia komanda, kokią mes vežėmės, kodėl norime, kad kartu važiuotų šviesų režisierius, dizainerė, vizažo meistrė. Iki detalių surašėme, kodėl ir kokioms pozicijoms mums reikalingi pinigai, ir savivaldybė apmokėjo išties svarbias išlaidas“, – sako Rasa.
Anot režisierės, Ieva Zasimauskaitė į Lisaboną keliavo su išties didele komanda, o bendras rezultatas įrodė, kad įdėtų pastangų tikrai prireikė. Vis dėlto LRT apmokėjo išvyką vos penkiems žmonėms, o dėl likusios komandos kelionės ir apgyvendinimo teko mokėti savomis lėšomis.
Tiesa, Ievos Zasimauskaitės komanda ieškojo ir privačių rėmėjų, iš kurių surinko 15 tūkst. eurų.
„Tai buvo daugybė skirtingų įmonių, kurios mums skyrė nuo 200 iki 500 eurų paramą. Kelios įmonės skyrė didesnes sumas, tad buvome pažadėję jiems, kad ateity Ieva jiems surengs padėkos koncertus. Vis dėlto sumos yra nenormaliai mažos. Mes su Mariumi Oleku perėjome visas įmones, kur turime draugų, maldavome. Ir viską pavyko surinkti tik pažinčių dėka“, – sako režisierė.
Saulius Urbonavičius-Samas: „Dovanų gavome pagrabinius kostiumus“
Geriausio Lietuvos rezultato „Eurovizijoje“ savininkas, „LT United“ narys Saulius Urbonavičius-Samas įsitikinęs, kad ne pinigų kiekyje slypi eurovizinė sėkmė. Kaip pavyzdį jis pateikia jų pačių pasirodymą 2006-ųjų „Eurovizijoje“.
„Tai buvo pats pigiausias pasirodymas Lietuvos istorijoje. Mes neturėjome pinigų, tik gavome dovanų kažkokius pagrabinius kostiumus iš vienos įmonės. Klasikinius batus reikėjo pirktis patiems“, – juokaudamas 15min prisimena S.Urbonavičius-Samas.
Į Atėnus „LT United“ vežėsi ir tuziną Lietuvos vėliavos spalvomis išmargintų medinių skalbinių segtukų. Juos muzikantams nemokamai sukūrė reklamos įmonė, kuri priklausė vienam iš grupės narių draugų. Šis suvenyras tapo vienu populiariausių per visą konkurso istoriją – ilgą laiką gerbėjai juos bandė pardavinėti net internete.
Saulius prisimena, kad pats specialiai konkursui pirko megafoną, vėliau pats jį nudažė aukso spalvos dažais. Vienintelis efektas, kurį grupė naudojo pasirodymo metu – blizgučiai, kuriuos pasirodymo pabaigoje jie pabėrė į sceną: „Tai buvo pačios pigiausios blizgios žvaigždutės, kokias tik radome.“
S.Urbonavičius-Samas sako, kad rėmėjų buvo bandoma ieškoti, tačiau nesėkmingai. Tiesa, grupės apgyvendinimu ir skrydžiais rūpinosi LRT. Šešetukas, priešingai nei „Inculto“, nesurengė nė vieno koncerto užsienyje – pasak Samo, niekam jie tada nebuvo įdomūs ir niekas jais netikėjo.
„Mes niekur nekoncertavome, tiesiog neturėjome už ką. Po to mes važiavome pas lietuvius pakoncertuoti Airijoje, Jungtinėse Valstijose. Prieš „Euroviziją“ mumis niekas netikėjo. Sakė, kad tai skanduotė, gėda“, – prisimena S.Urbonavičius-Samas.
Dainos kūrybinis procesas taip pat įdomus. „We Are the Winners“ – bendras Andriaus Mamontovo, S.Urbonavičiaus-Samo ir Viktoro Diawaros darbas. Kūrinys buvo įrašytas per vieną naktį, tam pasitarnavo televizinio projekto „Dangus“ įrašų studija.
Samas įsitikinęs – eurovizinė sėkmė priklauso ne nuo finansų, svarbiausia – geros idėjos: „Kiekvienais metais ta pati eurovizinė tryda. Mokesčių mokėtojų pinigai čia niekuo dėti. Ar tai kam nors padės? Nemanau. Žmonės tik pradės ginčytis dėl tų pinigų ir viskas.“
S.Urbonavičius-Samas kalbėdamas apie sėkmės formulę išskiria tris dalykus: „Kai šalis turi gerą dainą ir charizmatišką atlikėją, tada šou elementas nėra toks svarbus. Trečia dalis – gera komanda, kuri turėtų idėjų ir konkrečią viziją, kaip tai parodyti televizijos ekranuose.“
