Ką manote apie tokį reiškinį, kaip „Eurovizija“?
Pernai žiūrėjau „Euroviziją“ Kroatijoje, bendraudamas tarptautinėje kompanijoje. Tai buvo būdas visiems susirinkus kritikuoti šį spektaklį. Kai kartu susirenka įvairių tautų žmonės, dažniausiai jie pamato, kad tai yra tik spektaklis. Maža to – tai tik politinis spektaklis, o anaiptol ne meno renginys. Menas yra paslėptas po tuo politiškumu.
Kai žiūri „Euroviziją“ vien tarp lietuvių arba kroatų, tuomet jau ima dominuoti meno ir tautos sąsajos motyvas. Tai jau visai kitoks matymo būdas, kuris paslepia „Eurovizijos“ politinę tėkmę ir atveria tautines menines iliuzijas.
Bet tai – tik iliuzijos?
Taip, tik iliuzijos. Nes šis konkursas yra tarptautinis, organizuotas taip, kad vienos tautos žmonių sprendimas turi labai menką reikšmę.
O tikro meno šiame renginyje yra, ar vis dėlto yra tik meno iliuzija?
Sakyčiau taip: sukurti tam tikrą gerą iliuziją jau yra pasiekimas. Nesakyčiau, kad tai – meno pasiekimas. Tai – kūrybinių industrijų, profesionalios estrados pasiekimas. O kiek ten yra to meno, spręsti sunku. Jis giliai paslėptas, ir tik vienas kitas specialistas gali surasti jo trupinius, išbarstytus per tris dienas.
O žiuri vertina labiau kaip meną ar kaip politiką?
Žiuri, balsuojanti pirmą ir antrą dieną bei iš dalies lemianti, kas dalyvaus finale, manau (nors man sunku spręsti), vadovaujasi trimis dalykais. Pirmiausia – šou tikslais, siekiniu, kad renginys pasisektų. Antra, jie vadovaujasi politiškumu, ir tik trečioje vietoje yra meniškumas.