Šalia Jurijaus Veklenko visos eurovizinės kelionės metu buvęs vadybininkas Martynas Tyla sako, kad tikslią pinigų sumą, kuri buvo investuota į pasirodymą, pasakyti dar sunku, nes į ją įeina ne tik trijų minučių trukmės pasirodymas scenoje, prie to prisideda ir pasiruošimo išlaidos.
„Šiuo metu viskas dar nėra iki galo suskaičiuota, bet, manau, kad kaina sieks daugiau kaip 20 tūkstančių eurų“, – 15min sakė M.Tyla.
Martynas atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių šią sumą supranta kaip pinigus, kurie skiriami tik pasirodymui. Tačiau, anot Martyno, tai yra tik labai maža viso pasiruošimo dalis. Kainuoja kūrinio pataisymas, fotosesija, remiksų išleidimas ir daug kitų su galutiniu rezultatu susijusių dalykų.
„Prabėgus kelioms dienoms po pergalės atrankoje Jurijui teko skristi į Šveicariją, kur susitikęs su kūrinio autoriais įrašinėjo dainą. Niekas už dyką nedirba. Autoriai parašo tik dainas, o darbas studijoje kainuoja. Vien toks suskraidymas dėl dainos pakoregavimo kainuoja apie 3–4 tūkstančius eurų“, – sakė žymus vadybininkas.
Daugiau kaip 12 tūkstančių eurų komanda gavo iš nacionalinio transliuotojo – tai dalis pinigų, surinktų už telefoninius skambučius atrankos metu.
Dar apie tūkstantį eurų J.Veklenko gavo iš „Klaipėdos autobusų parko“, tiesa, ši suma atlikėjo sąskaitą pasiekė jau būnant Tel Avive.
„Jurijus klaipėdietis, tad kreipėmės į įvairias to krašto įmones. Kalbėjome ir su Klaipėdos miesto savivaldybe, tačiau jie paramos nesuteikė. Vienintelis „Klaipėdos autobusų parkas“ skyrė 1000 eurų“, – finansinius eurovizinio pasiruošimo užkulisius pasakoja M.Tyla.
Už pagalbą padedant reklamuoti mūsų šalies atlikėją komanda dėkoja Užsienio reikalų ministerijai. Tiesa, tuo užsiėmė ir jie patys – tam tikrose šalyse pirko reklamas „Facebook“, „Instagram“. Panašu, kad tai pasiteisino, muzikos klausymosi platformose J.Veklenko daina papuolė tarp keliolikos populiariausių kūrinių.
Martynas Tyla neslepia – J.Veklenko pergalė nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje jiems buvo kiek netikėta. Tiesa, pastangų į jo pasiruošimą buvo įdėta daug, tačiau viskas priklausė nuo finansų. Jų surasti buvo gana sunku.
„Užstatyti butą dėl eurovizinio pasirodymo niekas nesiruošia, nes ryte atsikėlęs pasidžiaugsi, kad papuolei į dešimtuką, o vėliau galvosi, kaip atiduoti skolas“, – ironiškai juokavo M.Tyla.
Čia Martynas prisimena ir kilusias kalbas Lietuvoje, kai gerbėjai buvo pradėję reikalauti ant scenos liūto: „Mes tada juokavome – žiūrėkite, turime projekciją, kurioje atsidaro liūto nasrai ir iš jų, kaip Azerbaidžano atstovas, Jurijus galėtų iššokti.“
Martynas pasakojo, kad patarimų dėl pasirodymo jiems davė ir Švedijos atstovo pasirodymą režisavusi švedė. Tad galima įžvelgti ne tik panašumą drabužiuose, bet ir apšvietime, filmavime.
Kalbėdamas apie komandos darbą, M.Tyla turi ir čia kuo pasidžiaugti. Šį kartą prie pasirodymo dirbo du televizijos ir apšvietimo profesionalai iš Lietuvos – jų įdirbis, pasak vadybininko, ateityje labai padės kitiems Lietuvos atstovams.
Vienas iš jų – televizijos režisierius Povilas Varvuolis, kuris taip pat primena, kad net ir mažiausi scenoje naudojami atributai kainuoja labai daug.
„Eurovizija“ nėra pigus dalykas. Reikia išvežti visą delegaciją, apmokėti jų gyvenimą, maitinimą, o tai yra labai nedidelės išlaidos palyginus su tuo, kiek kainuotų tris kartus iššauti ugnį scenoje. Arba kiek kainuotų į sceną atsivežti savo dekoraciją, kurias panaudojo Australija arba Rusija. Visi dalykai, kuriuos mes matome scenoje, yra tik tų komandų dėka. Jie patys už tai moka, ir moka labai didelius pinigus“, – sako Povilas.
Prie išlaidų prisideda ir tai, kad negalima atsivežti savo technikos, ją parūpinti turi tik tos šalies, kur rengiamas konkursas, organizatoriai.
„Tai jei tu nori atsivežti LED ekraną, jis turi būti statomas būtent komandos Izraelyje ir jie nustato, kiek tai kainuos. Tai, kaip minėjau, kainuoja labai daug, o mūsų šalis į „Euroviziją“ siunčia su labai nedideliu biudžetu. Bet, tiesą sakant, nemanau, kad tai yra blogai – reikia nepamiršti, kad tai ne tik vaizdų, bet ir dainos konkursas“, – sako Povilas.
