„Tuo metu su linksma draugų kompanija nusprendėm užkariauti „Eurovizijos“ sceną atliekant linksmą, satyrinį kūrinį. Aš sukūriau dainą, draugai suderino studiją įrašui ir bendrai pristatėme ją eteryje. Didelio pasisekimo nesulaukėme, bet buvo labai smagi ir vertinga patirtis.
Po kažkiek metų galvoje pradėjo kirbėti mintys, jog norėtųsi sudalyvauti ir vėl. Kiekvienais metais, įsikvėpęs „Eurovizijos“ konkurso transliacijų, sau pasakydavau: „Ateinantiems metams būtinai sukursiu dainą ir dalyvausiu“, tačiau ateidavo tie kiti metai, o dainos kaip nėra, taip nėra... Vis pramiegodavau.
O šiemet čia atsidūriau visai netikėtai. Vieną vakarą jau ruošiausi miegoti, kai staiga gavau žinutę iš savo senos geros draugės Rūtos Lukoševičiūtės: „Labas. Gal nori dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje?“. Noras aišku buvo ir viduje kibirkštėlė užsidegė, bet tuojau pat vėl išblėso, tad paprašiau: „Nesu sukūręs dainos, vis pavėluoju...“.
Rūta nepasidavė: „Ne bėda. Tau tereikia išsirinkti dainą“. Taip viskas ir prasidėjo... Tą patį vakarą gavau dainas. Pašokau iš lovos ir ilgai naktinėjau, kol pagaliau pajaučiau sau artimiausią kūrinį. Romantiška, lyriška daina apie šokį su žvaigždėmis... Prarastos meilės ilgesį... Tai man pasirodė labai pažįstama ir artima širdžiai, kadangi nuo jaunų dienų buvau užkietėjęs romantikas, o ir dainos tematika mano išgyventa bei išjausta. Jau sekančią dieną prasidėjo pasiruošimai, komandos rinkimas ir idėjų generavimas.
Esu labai laimingas, kad savo rate turiu talentingų ir geranoriškų jaunų žmonių kurie mielai panoro prisidėti ir sukurti bendrą reginį. Buvo vienas malonumas dirbti kartu. Su Svajūne Bagdonavičiūte mes jau sukūrę ne vieną muzikinį projektuką, o ir toliau vis tęsiame kūrybinį procesą. Ji labai mielai sutiko prisijungti į pritariančiojo vokalo gretas. Netrukus prisijungė ir nuostabaus balso savininkė Indrė Kapočiūtė. Tuomet, norėdamas pasirodymą padaryti vaizdingesnį, ieškojau žmonių, gerai valdančių judesio meną, ir visai netrukus atsiliepė porelė profesionalių šokėjų – Monika Šerstabojevaitė ir Lukas Gineika, kurie lūkesčius įgyvendino su kaupu.
Repeticijoms reikėjo vietos, tačiau su tuo nesklandumų irgi nekilo, kadangi dirbu meno vadovu Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, kuriame turime labai šaunų direktorių Alvydą Grevą. Jis su malonumu palaikė mus ir leido aktų salėje ruoštis pasirodymui tiek, kiek širdis geidžia.
Besiruošiant filmavimams taip pat gavau labai vertingų patarimų iš gerų savo draugų, dvasinio kelio bendražygių, Ievos Zasimauskaitės ir Mariaus Kiltinavičiaus. Jie galutinai padėjo viską sustatyti į vietas. Esu labai jiems visiems dėkingas. Taip pat dėkoju „DWB Music“ kūrybinei komandai už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę atikti jų kūrinį „Dancing With The Stars“ bei prodiuseriui Arui Žvirbliui už įrašytas vokalines partijas ir dainos suvedimą.
Kad ir kaip šiemet mums pasiseks, eurovizinis varikliukas viduje jau užkurtas. Kitąmet tikrai pasirodysiu su savo kūrybos daina. Kūrybiniai procesai jau prasidėjo.
Visiems tiems, kurie skeptiškai vertina dalyvavimą įvairiuose televiziniuose projektuose, aš pasakyčiau taip: tie projektai atskleidžia daug naujų, neatrastų savybių, įgaunant pasitikėjimo, perlipant per įvairiausius barjerus. Kiekvienas žengimas prieš kameras, tai lyg žengimas į akistatą su savimi, kurios metu įvyksta daug vidinių atradimų, kas žmogui praverčia ne tik muzikiniame, bet ir asmeniniame gyvenime. Tad būtinai išnaudokite tokias galimybes, kai jos pasitaiko“, – kalbėjo Voldermars.
