Politikuojanti „Eurovizija“: emigrantai tolsta, kaimynai nebemyli

Nė vienas iš juokais duotų pažadų nevirto tikrove. Ir jei dėl pralaimėjimo sporte politikų kaltinti nevertėtų, tai „Eurovizijos“ sėkmes ir nesėkmes neabejotinai lemia ir šalies užsienio politika. Lietuvai šiemet kur kas mažiau nei visada balų skyrė artimiausi kaimynai, išseko ir emigrantų prieraišumas tėvynei.

Šansai laimėti – mūsų rankose

Didžiosios Britanijos sociologas Derekas Gathereris, 2006 metais atlikęs politinio balsavimo „Eurovizijoje“ studiją, konkurse dalyvaujančias šalis suskirstė į penkis viena už kitą balsuojančių šalių blokus.

Juose Lietuva kartu su Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Islandija pateko į antrą pagal dydį „Vikingų imperijos“ bloką. Kitas toks pats stambus blokas sudaryta iš Balkanų šalių: Graikijos, Kipro, Rumunijos, Vengrijos,  Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Serbijos ir kt.

Politologas daro išvadą, kad šiems blokams priklausančios šalys turi didžiausius šansus nugalėti „Eurovizijoje“.

Tiesa, britų politologui galima ir paprieštarauti. Toli gražu ne visada už Lietuvą „Eurovizijoje“ balsuoja skandinavai, todėl Lietuvos pozicionavimas „Vikingų imperijos“ bloke abejotinas. Iš tiesų Lietuva tikriausiai „plaukioja“ kažkur tarp vikingų ir „Varšuvos pakto“ bloko, kuriam politologas priskyrė viena kitai balų negailinčią Rusiją, Lenkiją ir Ukrainą.

Tačiau remiantis tokia takoskyra, Lietuvos šansai nugalėti „Eurovizijoje“ turėtų būti nemenki. Kodėl visgi nė vienam tėvynainiui iki šiol nepavyko iškopti nė į geriausių Europos dainų penketuką?

2006-ieji: balsuoja emigrantai

Nekalbant apie į „Euroviziją“ siunčiamos dainos kokybę, Lietuvos aukso amžius „Eurovizijoje“ buvo 2006-ieji. Tuomet Lietuva gavo balsų iš 30 šalių. Tokį palaikymą, žinoma, pirmiausia lėmė gera daina, sako nuolatinis „Eurovizijos“ komentatorius, muzikologas Darius Užkuraitis.

Tačiau geri rezultatai neabejotinai pasiekti ir dėl kitų veiksnių. 2004-aisiais įstojus į Europos Sąjunga Lietuva patyrė milžinišką emigracijos bangą. 12 balų iš Airijos, 10 – iš Jungtinės Karalystės, po keletą taškų iš Ispanijos ir Norvegijos. Visose šiose šalyse, be abejo, balsavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykėliai iš Rytų Europos – nebūtinai tik lietuviai, bet ir latviai, lenkai, estai, su kuriais bičiuliaujasi tautiečiai užsienyje.

Tačiau praėjus vos keleriems metams palaikymas iš emigrantų „Eurovizijoje“ kiek atlėgo. Maksimalaus kiekio balsų Lietuvai šios šalys neskyrė jau 2009 m. konkurse. Pernai aktyvesnį lenkų emigrantų dėmesį Lietuvai pritraukė lenkaitės Evelinos Sašenko pasirodymas, o šiemet emigrantų salos Donatui Montvydui skyrė po 7 balsus.

Šiemet tose šalyse, kur gausu emigrantų, mes pralošėme net Estijai.

Triumfuoja kaimynystė

Jau buvo tapę įprasta, kad Lietuvai daugiausia balų visada skiria „braliukai“ latviai, tačiau šiemet jų palaikymas pastebimai sumažėjo. Šiemet išaugo baltarusių, kurie anksčiau ieškodami gražios muzikos labiau dairėsi į Rytus, palankumas Lietuvai. Muzikologas Darius Užkuraitis tame įžvelgia ir politinių priežasčių.

„Mes nuolat su visais pykstamės. Tai, matyt, irgi atsiliepia“, – pažymėjo jis.

Politikos dainų konkurse mato ir buvęs „Eurovizijos“ dalyvis Arnoldas Lukošius. 15min.lt jis yra sakęs, kad tam, jog Lietuva laimėtų šį dainų konkursą, reikia nesivelti į politines intrigas ir nesulaukti neigiamų atsiliepimų.

Politika, o ne panašus muzikinis skonis, pasak D.Užkuraičio, lemia ne tik artimų kaimynų, bet ir Gruzijos palaikymą Lietuvai.

„Šiemet Gruzija antrus metus mums duoda po 12 balų ir tai neabejotinai yra Valdo Adamkaus Rytų politikos įdirbis. Žiūrėsim, kiek metų jis dar truks“, – spėliojo muzikologas.

Nulinė investicija į įvaizdį

15min.lt kalbinti politologai nesutiko „Eurovizijos“ sėkmėse ir nesėkmėse ieškoti Lietuvos užsienio politikos atspindžių. „Balalaikų nekomentuosime“, – vienu balsu tvirtino apie „Euroviziją“ paklausti politikos ekspertai. Tačiau nuolatinis konkurso stebėtojas D.Užkuraitis sako, kad požiūris, jog „Eurovizija“ tėra tik paprastas komercinis šou yra klaidingas.

„Užsienio reikalų ministerijai „Eurovizija“ yra tik populiariosios muzikos šou, o ne šalies įvaizdžio dalykas. Jai skiriamų išlaidų – nulis litų. Kodėl taip yra? Mes manome, kad atlikėjas „Eurovizijoje“ yra tam tikra šalies vėliava, tačiau valstybiniu požiūriu to nėra“,  – apgailestauja D.Užkuraitis.

Mes nuolat su visais pykstamės. Tai, matyt, irgi atsiliepia.

„Aš manau, kad vertinant koeficientą, kiek buvo investuota į pasirodymus ir kelintoje vietoje esame, tai čia mažesnėmis išlaidomis gal galėtų mus lenkti tik Albanija, kur panašiai pinigų turėjo. Užimta vieta, lyginant su lėšomis, yra labai gera“, – pažymėjo muzikologas.

Muzika – ne paskutinė

D.Užkuraitis teigė, kad ne vien politiniai ir finansiniai argumentai lemia vietą, užimtą „Eurovizijoje“. Pasak jo, už prastą dainą nebalsuoja nė kaimynai, o gerą palaiko net ir nieko apie Lietuvą nežinantys žmonės visoje Europoje.

„Šiemet gavome daug balsų iš netikėtų šalių. Mane labiausiai stebina, kad šiemet už mus balsavo prancūzai, ko niekada nėra buvę. Matyt, tikrai šįkart pataikėme į bendrą europinį skonį“, – pažymėjo „Eurovizijos“ ekspertas.

Be to, pasak jo, net ir žiūrint į „Euroviziją“ kaip į politinį reikalą, kur savi balsuoja už savus, nereikia pamiršti, kad už kaimynus balsuojama ne tik dėl kaimynystės, bet ir dėl panašaus muzikinio skonio.

„Kodėl Balkanų šalys turėtų balsuoti už kokią Švediją ar Lietuvą, kurios muzikinis braižas nepriimtinas, kai jie visi buvo viena šalis ir užaugo su panašaus stiliaus muzika?“ – retoriškai klausė D.Užkuraitis.

Kokios šalys balsuoja už mus?