Visada užjaučiau vegetarus, kurie restorano meniu randa vos vieną sau tinkamą patiekalą. Bet atsisakyti mėsos ir žuvies nėra labai sunku. Pati porą mėnesių taip gyvenau ir nieko neatsitiko.
O štai veganai ir žaliavalgiai – kur kas sudėtingiau. Šiuolaikinėmis sąlygomis lengviau teleportuotis į kitą planetą, negu laikytis visų jų mitybos taisyklių. Sunkiai įsivaizduoju save kavinėje, užsisakančią picą be sūrio, kumpio ir netgi be pado.
„Tai, žinokite, lieka tik bazilikas ir špinatai“, – išpūtusi akis pastebi padavėja. „Puiku. Tinka! Aš – žaliavalgė. Kuo skurdžiau – tuo geriau!“
Maitintis ekologiškai neatrodo sudėtinga – perki produktus su užrašu „eco“ ir tiek. Livinn.lt mane taip užvertė savo produkcija, kad net į parduotuvę nereikia eiti – atsidarau vieną iš dėžių, išsitraukiu skanėstą ir valgau. Geriau nei sanatorijos VIP palatoj.
Bėdos prasideda išėjus iš namų. Vilniuje yra kavinių vegetarams ir žaliavalgiams. Labai pasistengusi gal rasčiau ir kokią nors ekologišką vietą. Tačiau greitai to padaryti neįmanoma, reikia specialiai ieškoti ir apie tai galvoti. Nemėgstu galvoti, fe. Be to, juk nepasakysiu savo normaliems draugams, kad nuo šiol nebeisiu ten ir ten, nes jų patiekalų ingredientai užauginti ne tokiuose ūkiuose.
Dvi savaites, kiek truks mano ekologiškas eksperimentas, dar įmanoma. Bet toks maitinimasis visą laiką reikalauja per daug pastangų. Dėl to visiems jums, kurie pasiryžę būti ekologiški iki galo, aš nepavydžiu. Nors ir skanu, tai labai sunku.
Gerai, kad moteris iš livinn.lt man liepė rašyti sveikiems, normaliems žmonėms, kurie savo gyvenimą nori palengvinti ir paskaninti, o ne laikytis beprotiškų taisyklių, verčiančių rinkti miško gėrybes kaip akmens amžiaus gyventojams.
Pusryčiams šiandien valgiau keturių grūdų dribsnių košę. Ant pakuotės parašyta, kad produktas yra biodinaminis, o man tai labiausiai asocijuojasi su fizika. Jau buvau spėjusi išsigąsti, bet moteris iš livinn.lt man paaiškino, kad biodinaminis produktas – dar kiečiau už ekologišką.
Biodinaminiuose ūkiuose siekiama ne tik užauginti grūdus be salietros, bet tai daryti dar ir su meile, palaikant darnius tarpusavio santykius. Tai skamba kaip iš pasakos apie mažąjį princą, bet aš tikiu. Kad galėtų savo produktus pavadinti biodinaminiais, ūkininkai griežtai tikrinami, ir jeigu nuimdami derlių nesišypso, specialaus ženklo ant produktų klijuoti nebegali.
Nepažįstu žmogaus, kuris mėgtų košę. Visi, kurie taip sako, arba meluoja, arba jiems kažin kas negerai. Aš, žinoma, irgi nemėgstu košės. Tai nėra itin šlykštus patiekalas, tiesiog pasaulyje yra šimtai daug skanesnių.
Dribsnius „BauckHof“ viriau piene tris minutes ant nedidelės ugnies. Įdėjau šiek tiek Himalajų druskos iš „Natur Hurtig“. Patiko, kad dribsniai nevirto vientisa klampia mase, o išlaikė savo formą. Žinoma, pavirusi šiek tiek ilgiau, turbūt gaučiau kitokį efektą, bet negi imsiu pati sau kenkti.
Paragavau. Košė geresnė už kitas analogiškas, kurias valgydama galvoju, už ką man, Viešpatie, tokia kančia, gal galėčiau tiesiog dabar užsisiūt burną. Aiški dribsnių tekstūra, neprimena nieko, ką esu ragavusi ligoninėse. Balais nevertinsiu, nes tai ne mano sutvertas produktas, tačiau nieko blogo pasakyti negaliu.
Košė iš esmės tapo skanesnė tą akimirką, kai ant jos užpyliau tamsaus agavų sirupo iš „NaturGreen“. Šis sirupas juodam butelyje, kaip koks velnio gėrimas, yra stebuklas. Ekologiškas, išgautas iš mėlynųjų agavų šerdžių. Saldus kaip nuodėmė, bet be cukraus. Dešimt balų. Jį gerčiau gryną vietoj viskio.
Ant košės dar užsibarsčiau uogyčių iš „Infinity Foods“. Etiketėje aiškiai parašyta, kad tai – peruvinės dumplūnės, užaugintos ir sudžiovintos Ekvadore. Šiek tiek rūgščios, todėl su saldžiu agavų sirupu dera puikiai. Spalva – tamsiai raudona, vėlgi lyg nuodėmės.
Taigi maniau, kad košės tik paragausiu, o suvalgiau du dubenėlius, ir dabar išpampusiu pilvu aprašinėju savo potyrius. Be to, esu išgėrusi kanapių gėrimo, tad situacija – tik dar įdomesnė.
Kanapių gėrimas iš „Ecomil“ yra be cukraus, tinka vegetarams ir veganams. Pagamintas ne Olandijoje, kaip galbūt tikitės, o Ispanijoje. Sudėtyje nėra cukraus, laktozės ir cholesterolio. Apie psichotropinį poveikį pakuotėje nerašoma. Nors skaitydami šį tekstą jūs turbūt manote priešingai, jokių neįprastų jausmų nepatyriau.
Parašyta, kad jei esi veganas, šį produktą gali naudoti kaip pieno pakaitalą. Aš nesu veganė, todėl jį geriu šaltą kaip sultis. Skonis labiausiai primena saulėgrąžas. Patariu išbandyti dėl bendro išprusimo. Sveikas, tyras – jei tokio nusipelniau aš, nusipelnėt ir jūs.
Prieš pradėdama šį eksperimentą, tikėjausi, kad ekologiškas maistas padės numesti svorio. Bet kur aš čia numesiu, kai tiek skanių dalykų reikia išbandyti. Jau ragavau šokolado be cukraus, pietums viriau ekologiškus makaronus ir netgi pradėjau ekologiškai skalbti. Apie tai – kitą kartą.
