Prigesus šviesoms ir pakilus užuolaidai teatro scena virto žaižaruojančia šokių aikštele. Tokia, kokią būtų galima susikurti savo namuose. Tiesa, jų savininkas turėtų nebijoti drąsių eksperimentų – baldus čia pakeitė netikėtos interjero detalės: lova su šešiomis kaukolių galvomis vietoje pagalvių, staliukas televizoriui virto kelmu, gigantiškas erdvinis „paveikslas“ su nupešta višta, lengvaatlečių pamėgtas ožys, didžiulis kartoninis pieno pakelis, vaisių motyvai... Detalių tiek daug, kad tik spėk dairytis.
Minutė trankios šokių muzikos ir spalvotais prožektoriais disko kamuolio švieselėmis margintas „kambarys“ staiga nušvito visai kitomis šviesomis – užsidegus šviesai viskas priminė iš gipso lietą erdvę.
A.Kuzmickaitė jau trečius metus iš eilės savo kolekcijos pristatymui pasirinko netipinę, teatro erdvę. Čia nėra į žiūrovus nutiesto podiumo, veiksmas vyksta vienoje scenoje, daug dėmesio skiriama detalėms, viskas primena ištisą spektaklį.
Scenografija kolekcijos pristatymo renginyje sudarė itin reikšmingą vaidmenį. „Norėjosi paimti buities elementus ir išdidinti juos vaiko akimis“, – pasakojo dizainerė.
Toks jos noras – neatsitiktinis. Šią kolekciją A.Kuzmickaitė dedikavo savo dukrai, trejų su puse metų Leonardai, o įkvėpimo sėmėsi iš jos vaikiškų piešinių. Pagal juos buvo sukurtos išraiškingos aksomo aplikacijos, kurios puošia perregimas šilko organzos sukneles, palaidines, netgi batus.
„Didelę dalį mano gyvenime užima rūpinimasis dukryte, norėjosi tą įprasminti. Sujungiau abi savo meiles. Visuomet ieškau idėjos, kuri man būtų aktuali, su kuria susiduriu gyvenime“, – sakė A.Kuzmickaitė.
Pasak jos, „iš pirmo žvilgsnio vaiko makaliūzės atrodo chaotiškos, netgi beprasmės tačiau kai jas piešia savas vaikas, tėvai į ją žvelgia kitaip“. Dizainerė kūrybinę dukros išraišką perkėlė į drabužį. „Norėjau atskleisti grožį, kurį į suaugusiųjų pasaulį įneša vaikų išdaigos. Paradoksai, atsirandantys tarp suaugusiųjų veiklos ir vaiko požiūrio, yra labai įdomūs“, – sakė A.Kuzmickaitė.
Šįkart savo kurtus drabužius ji dedikavo moterims, kasdien derinančioms daugybę įvairių socialinių vaidmenų: dukroms, draugėms, mylimosioms, mamoms, darbuotojoms, vadovėms.
„Aš įsivaizduoju moterį, kuri dėvi šiuos drabužius. Apie tą moterį mąstau per savo prizmę. Ji – labai visapusiška. Sociali, tuo pačiu siekia ir savo tikslų, kažkuria prasme yra gyvenimo valdovė“, – sakė menininkė.
Drabužių moteriškumą išryškino grakščių siluetų suknelės, glaustinukių ir sijonų ansambliai, o klasikinių vyriškų marškinių tipo priekyje susagstomos suknelės, sijonai bei laisvo kirpimo palaidinės leis jaustis nevaržomai.
Visų šios kolekcijos modelių siluetai artimi klasikiniams, sukurti suaugusiųjų garderobui ir kontrasto principu sujungti su iš pažiūros nieko bendra su tuo neturinčiais vaiko kasdienybės akcentais. Kai kurie siluetai tarsi pasiskolinti iš vyro garderobo. Pavyzdžiui, sijonai, savo forma atkartojantys švarko apačią.
Kolekcijoje dėmesys buvo skirtas ir maudymosi kostiumėliams. Jie – saikingai atviri, akcentuojantys figūros privalumus ir subtiliai maskuojantys vietas, kurias dažna moteris norėtų pridengti. Dizainerė toliau improvizuoja įstrižo kirpimo detalėmis ties krūtine ir klubais, sėkmingai debiutavusiomis ankstesnėje kolekcijoje.
Mados gurmanai trečiadienio vakarą išvydo apie 40 funkcionalių bei eksperimentinių moteriškų drabužių modelių. Keletą jų A.Kuzmickaitė sukūrė drauge su skulptoriumi Donatu Jankausku.
Tarp žingsniuojančių ant podiumo buvo galima išvysti ir dizainerės vyrą Saulių Prūsaitį, Moniką Račiūnaitę, Karoliną Toleikytę, Moniką Kontrimaitę bei pagrindinį, guminius saldainius primenantį silikoninės suknelės modelį pristačiusią Kristiną Gromovaitę.
Tokį suknelės sumanymą A.Kuzmickaitė vadina ateities laikų mada, kai drabužiai bus spausdinami trimačiais spausdintuvais: pačių netikėčiausių formų, be siūlių, iš dirbtinių ir patogiai perdirbamų medžiagų, pritaikytų kiekvienam individualiai ir idealiai glundančių prie kūno.
Režisuoti kolekcijos pristatymą dizainerei padėjo profesionalų komanda – Milda Juknevičiūtė-Savickienė, Slavomiras Leontjevas, modeliais rūpinosi Renata Mikailionytė, apšvietimu – Eugenijus Sabaliauskas.
Jūsų dėmesiui – viso kolekcijos pristatymo vaizdo įrašas:
Įvertinti dizainerės kūrybą ir pasigrožėti trečiosios jos kolekcijos modeliais į Vilniaus mažąjį teatrą atvyko būrys menininkės draugų, bičiulių, tarp kurių buvo galima sutikti ne vieną verslo, pramogų, kultūros ir meno atstovą.
„Noriu atskleisti grožį, kurį į suaugusiųjų pasaulį įneša vaikų išdaigos. Paradoksai, atsirandantys tarp suaugusiųjų veiklos ir vaiko požiūrio, yra labai įdomūs“, – dar prieš kolekcijos pristatymą kalbėjo A.Kuzmickaitė.
Jau penktadienį šią kolekciją dizainerė pristatys Rygos mados savaitėje, o po savaitės didžiąją dalį drabužių bus galima įsigyti elektroninėje parduotuvėje.
Į savo kasdienybę ir jos įtaką kūrybai drabužių dizainerė žvelgia ne tik kaip kūrėja, bet ir kaip mokslininkė.
Vilniaus Dailės akademijoje A.Kuzmickaitė trečius metus studijuoja Meno doktorantūrą ir pretenduoja tapti vienintele Lietuvoje aktyviai kuriančia drabužių dizainere, turinčia mokslinį daktaro laipsnį. Disertacijos tema – „Kasdienybė kaip kūrybos inspiracija – dizainerio savireflekcija“.
