– Pastaruoju metu spauda tau negaili piktų žodžių. Tėvas esi ne iš geriausių, nepatikimas, rimtiems jausmams nesubrendęs. Po tokių straipsnių moterys tavęs turėtų bijoti, nė nesiartinti...
– Koks aš esu, artimiausi žmonės žino. Mano vaikai, mano tėvai, keletas draugų, mano mylimas žmogus... Galiu tik numanyti, dėl kokios priežasties atsirado tokių straipsnių, bet niekada nieko nekaltinsiu.
– Kas gi tau galėtų keršyti?
– Gal perėjau kelią savo jausmais? Pinigai? Ne, nemanau. Nesu toks turtingas, kad daryčiau įtaką. Atvirkščiai, visiškai nemoku tvarkytis su pinigais ir tai – irgi mano bėda. Mane purto, kai prieš akis padeda sutartis, erzina kiekvienas dokumentas, kurį turiu perskaityti ir įsigilinti. Be jokios abejonės, man negalima turėti daug pinigų, nes visiškai nežinau, kaip su jais elgtis. Galiu pragyventi savaitę su šimtu litų, bet kartais man ir tūkstančio neužtenka.
– Kažkada esu girdėjusi, kad uždirbtus pinigus „praleidi pro nosį“, esą juos „suvalgo“ kokainas...
– Netgi tokių kalbų sklinda?! Ragas! Neturiu ką pasakyti! Žinoma, esu sutraukęs kokį dūmą, bet kas gi jo nemėgino?! O visa kita... Jei ir „sėdžiu“ ant ko nors, tai sporto salėje ant treniruoklių. Būna, sportuoju po tris valandas per dieną. Taigi pagalvok, kas trauktų miltelius į šnerves šitaip sportuodamas? Ir dar turėtų sveiką širdį?!
Nepastebėjai? Retai vaikštau į vakarėlius, nebesitąsau po naktinius klubus, jau dvi savaites visiškai nevartoju alkoholio. Nesakau, kad atsisakysiu taurės vyno, bet „kablių“ man nebūna. Ir pagirių nereikia. Geriausias svaigalas yra sporto klubas, maistas, kurį gaminu namuose, gera arbata irmano meilė.
Duodamas interviu žurnalui „Žmonės“ R.Rudokas taip pat prisipažino, kad turėtus namus Pylimėliuose jis buvo priverstas atiduoti bankui. „Bankas nesutiko su mano prašymu sumažinti palūkanas ir atidėti mokėjimus. Nebeuždirbu tokių pinigų, kad galėčiau mokėti didžiules palūkanas. Teko išsikraustyti. Bankas, sako, manęs ieško, bet aš juk niekur nesislapstau“, – teigė R.Rudokas.
Daugiau – šios savaitės „Žmonėse“
