1. Kolekcionuokite skiemenis
Straipsnis iš mėgstamo žurnalo ar laikraščio ir tušinukas arba pieštukas. Būtent šie dalykai reikalingi paprastai, bet gana efektyviai smegenų treniruotei. Yra keletas nesudėtingų pratimėlių: skaityti tekstą ir pabraukti dvibalsius; arba surasti visus triskiemenius žodžius; iš bet kurio žodžio raidžių padaryti trumpesnių žodžių. Tokie lyg ir vaikiški žaidimai skatina smegenų veiklą, neleidžia šiai svarbiai kūno daliai per daug atsipalaiduoti. Bent 10–20 minučių kasdienių treniruočių per keletą savaičių akivaizdžiai pagerina ir intelekto koeficientą! Svarbi dar viena, atrodytų, nereikšminga smulkmena. Šiais laikais, kai beveik viskas spausdinama kompiuteriu, pamirštama, kad rankos judesiai rašant arba piešiant irgi aktyvina smegenų darbą. Ypač tos jų dalies, kuri atsakinga už kalbą.
2. Dantis valykitės kaire ranka
Smegenų ląstelės pradeda darbuotis tada, kai prireikia jų pagalbos. Įprasti, kasdien atliekami judesiai leidžia kai kurioms jų per daug atsipalaiduoti. Neįprasti ir nauji dalykai tarsi pažadina iš miego ir priverčia išsijudinti. Todėl retkarčiais pamėginkite dantis valytis ar kavos puodelį laikyti ne dešine ranka, o kaire (jei esate kairiarankė – priešingai). Arba per pietus, laukdama deserto, kaire ranka ant servetėlės nupieškite kaimyno (-ės) profilį. Autobuse užsimerkite ir pagal tai, ką girdite, atspėkite, kur esate. Arba nusipirkite dar neragautą egzotišką vaisių ir valgydama pasvarstykite, ką labiausiai primena jo skonis. Psichologai tvirtina, kad kuo daugiau bus neįprastų smulkmenų, tuo smegenys aktyviau darbuosis. Ir ilgiau išlaikys „sportinę formą“.
3. Garsiai deklamuokite
Užtenka tai daryti bent minutę per dieną! Sudėtingo teksto skaitymas garsiai stimuliuoja smegenų dalį, atsakingą už mąstymo greitį. Bent jau taip tvirtina japonų neurologijos profesorius Ryuta Kawashima. Deklamavimą derinant su skaičiavimo mintimis pratimais galima išvengti senatvei būdingo proto ir atminties silpnėjimo. Beje, tokiems pratimams ne itin tinka laikraštis ar žurnalas. Geriau susiraskite Williamo Shakespeare’o sonetų tomelį ar šiuolaikinės lietuvių poezijos knygą. Anot specialistų, kuo sudėtingesnis tekstas ir kuo raiškiau jį skaitysite, tuo didesnis bus efektas.
4. Mėgaukitės naudinga arbata
Gamtos vaistinėlėje yra keletas augalų, skatinančių smegenų veiklą. Specialistai rekomenduoja ypatingą dėmesį atkreipti į ginkmedį. Jo lapai gerina kraujo apytaką, išjudina smegenis ir verčia dirbti aktyviau. Ekstraktas vartojamas atminčiai stiprinti, padeda susikaupti. Smegenų darbą dėl medžiagos, panašios į kofeiną, poveikio stimuliuoja ir matė, tačiau efektas, palyginti su ginkmedžių, trumpalaikis. Dažniausiai galima įsigyti matės ir ginkmedžių arbatų, tačiau nė kiek ne prasčiau veikia ir iš jų pagamintos tabletės, kapsulės ar lašeliai.
5. Gerkite daug vandens
Tikriausiai žinote, kad specialistai siūlo išgerti mažiausiai du litrus skysčių kasdien. Gurkšnelis po gurkšnelio padeda išsaugoti kūno formas? Taip, ir ne tik. Kai vartojame pakankamai vandens, tarp smegenų ląstelių lengviau teka informacijos srautas. Vanduo skystina kraują, dėl to raudonieji kūneliai, pernešantys deguonį, greičiau patenka į smegenyse esančius kapiliarus. Su deguonimi keliauja ir gliukozė, kuri suteikia daugiau energijos, ir smegenys „turi jėgų galvoti“. O gerti, anot specialistų, galima ne tik vandenį, bet ir mineraliniu vandeniu skiestas natūralias vaisių sultis.
6. „Gudrieji“ žirneliai
Homeopatijos specialistai atminčiai gerinti ir dėmesio koncentracijai stiprinti rekomenduoja neniekinti vitaminų ir maisto papildų. Tarkim, homeopatinių preparatų su fosforu, nes tam, kad tinkamai funkcionuotų smegenys, turi pakakti šio cheminio elemento.
7. Kramtykite kramtomąją gumą
Kad ir kaip nesolidžiai atrodytų, gumos kramtymas skatina galvos kraujo apytaką, todėl į smegenis patenka daugiau deguonies. Tai pagerina tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį.
8. Miegokite
Kas miega ilgai ir ramiai (!), padeda darbuotis smegenims. Mat jei miegodama dar ir palaimingai sapnuojate, jose tuo metu vyksta didelis sujudimas – per dieną sukaupta naudinga informacija keliauja iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, kur viskas tarsi sudėliojama į „lentynėles“. Beje, nėra skirtumo, miegosite šešias ar devynias valandas, – juk kiekvienas organizmas reikalauja nevienodos poilsio trukmės. Svarbiausia, kad iš ryto jaustumėtės pailsėjusi. Jei šio pojūčio nepatiriate, stenkitės bet kokia kaina pailginti miegui skirtą laiką.
9. Sportuokite
Susikaupti ir aktyviau dirbti smegenims padeda ir judėjimas. Tačiau, anot mokslininkų, klysta manančios, kad tam tinka visos sporto šakos. Didžiausias mitas, kad smegenų veiklai gerai paprastas bėgiojimas. Norinčios rimčiau „treniruoti“ smegenis turėtų plaukioti, žaisti golfą arba čiuožinėti. Tada įdarbinama daugiau jutimo organų. Teigiamas šalutinis poveikis – suintensyvėjusi smegenų kraujo apytaka – saugo arterijas nuo užkalkėjimo ar apopleksijos.
10. Kurkite istorijas
Dauguma sunkiai įsimena naujų pažįstamų vardus. Vaizdai ir emocijos atmintyje išlieka ilgiau nei nieko nesakantys vardai ar skaičiai. Specialistai pataria su kuo nors susipažinus susikurti trumpą su to žmogaus vardu susijusią istoriją, o tada reikiami žodžiai „užkimba“ ilgesniam laikui. Tarkim, susipažinusi su ponia Žiogiene įsivaizduokite pievą su žaliais žiogais, su ponia Milda – pievą su smilgomis ir panašiai. Kuo įtikinamiau vardą susiesite su paveikslėliu, tuo ilgiau jis išliks atmintyje.
11. Sakiniai iš skaičių
Principas, padedantis įsiminti vardus, tinka ir skaičiams. Tereikia pasitelkti išmonę, atsipalaiduoti ir šiek tiek pasitreniruoti, kad reikiamą skaičių kombinaciją kuo paprasčiau paverstumėte vaizdiniais. Pavyzdžiui, automobilio numerį BBD 532 mintyse pavadinkite Boba Barė Diedą, kad penktadienį tris kartus garsiai trenkė abejomis automobilio durelėmis. Durų kodą 1218 pamėginkite paversti sakiniu – Tuzinas vilkų nepasidalija tuzino su puse už durų paliktų avių. Žinoma, geriausia, kad atsirastų ir žodis, kam skirtas tas sakinys. Šiuo atveju automobilis arba durys.
12. Šalin televizorių!
Anot specialistų, geriausia Alzheimerio ligos profilaktika – jau šiandien išnešti televizorių į tamsųjį kambarį ir užuot „meditavus“ prie žydrųjų ekranų, skaityti knygas, lankyti teatrus ar parodas. Kiekviena prie jo praleista valanda gerokai padidina riziką susirgti šia liga. O juk žinote, kad ji baisi tuo, jog pasiglemžia viską, kas per ilgus metus kaupiama žmogaus atmintyje.
