Stumbrų šeimyna liepos pabaigoje išsiruošė į dviejų savaičių kelionę po Balio salą. Pakeliui jie padarė trumpas stoteles – į priekį skrido pro Paryžių, o atgal – pro Singapūrą, kur taip pat praleido po keletą dienų.
„Gavome labai gerą pamoką, kai praėjusiais metais keliaudami į Malaiziją turėjome tris skrydžius iš eilės. Labai pervargome, prireikė tikrai nemažai dienų atsigauti. Kadangi nuskristi iki Balio salos vėlgi prireikė ne vieno skrydžio, šįkart pasielgėme šiek tiek kitaip – darėme sustojimus, mėgavomės tarpiniais miestais ir keliavome toliau“, – 15min pasakojo Inga Stumbrienė.
Į šią kelionę šeima išsiruošė Ingos ir Aivaro 14-ųjų vestuvių metinių proga. Nors atrodytų, kad galbūt tokią šventę pora norėtų minėti romantiškai dviese, bet Inga sako, kad atvirkščiai – jiems geriausias laikas tada, kai vaikai būna šalia.
„Mūsų vaikai yra labai reiklūs, jie nenori likti namuose, todėl keliauja kartu, – juokavo ji. – O šiaip mums nereikia atskirų akimirkų, mums su Aivaru pats geriausias laikas būna tada, kai visi būname kartu. Mes tikrai neturime noro kažkur pabėgti nuo vaikų.“
Tačiau vaikai šioje kelionėje diktavo savo taisykles. Dar prieš planuojant atostogas, jie mamos prašė, kad parinktų kuo egzotiškesnį kampelį.
„Praėjusiais metais mes visi buvome Malaizijoje, ši sala vaikams padarė patį didžiausią įspūdį iš visų kelionių. Jos labai sužavėjo džiunglės, čia gyvenančios beždžionės, gyvatės, įvairi vandens gyvūnija. Todėl šiais metais jie prašė, kad ši kasmetinė kelionė irgi būtų panaši.
Mes laikomės nerašytos taisyklės – jei keliaujame kažkur toli, renkamės kitą vietą. Mano užduotis yra surasti kitą kampelį, kur galėtumėme ir ilsėtis, ir pramogauti, ir pažinti, ir atrasti“, – šypsojosi ji.
Gyveno ir džiunglėse
Šeimynos kelionė buvo padalinta į dvi dalis. Iš pradžių visi ilsėjosi viešbutyje ant jūros kranto, su pliažu, baseinais bei atrakcionais. O vėliau keliavo į pačią džiunglių gilumą, kur apsistojo viešbutyje ant aukšto šlaito.
„Labai džiaugiuosi, kad paklausiau savo agentės patarimo neapsistoti viename viešbutyje. Mano šeima visuomet nori, kad gyventumėme prie vandenyno. Bet nutarėme apsistoti ir džiunglių viduryje, kur gamta visiškai kitokia“, – pasakojo Inga.
Žinoma, Stumbrai nepraleido progos ir kiek pakeliauti: „Buvome ir dramblių parke, kur galėjome juos maitinti ir pajodinėti, pasigrožėti gyvūnais. Buvome ir beždžionių miške, kur jos didelėje teritorijoje laisvai bėgioja. Vaikščiojome ir po ryžių laukus, virš džiunglių supomės. Padarėme beveik viską, ką buvome suplanavome. Stengiamės ne tik pailsėti, bet ir pažinti salą.
Kadangi mano vaikai mėgsta laukinę gamtą, stovyklavimą, džiunglėse ieškojo gyvūnų, bet liko nusivylę, nes vos rado kelis driežiukus. Čia egzotikos buvo mažiau nei Malaizijoje.“
Valgo tik tai, ką žino
Paklausta apie vietinę virtuvę, Inga prisipažino, kad su šeima egzotiškuose kraštuose turi nerašytą taisyklę – valgo tik tai, ką pažįsta.
„Mes nesame tie, kurie sustoja gatvėje ir viską skanauja. Esu skaičiusi nemažai istorijų, kai žmonės apsinuodija, suserga ir atostogas baigia ligoninėje. Taigi geriau valgyti mažiau ir tai, ką žinai, kad atostogos nesibaigtų liūdnai. Dažniausiai valgome viešbutyje, kur renkamės maistą, kurį mes pažįstame“, – sakė ji.
Visgi labiausiai Inga sako besimėgaujanti egzotiškais vaisiais – jų pažįsta daugybę, tad ir ragauti juos čia sau ir šeimai leidžia.
„Vaikams leidžiu paragauti ir ryžių makaronų ar Azijos virtuvės paprastesnių patiekalų, bet kai yra kažkas sumaišyta, kai nežinau, kokie prieskoniai, kokie produktai ten naudojami, tai vengiame ragauti. Ir ši taisyklė pasitvirtino – esame aplankę tiek daug egzotiškų kraštų ir nė karto neapsinuodijome“, – pasakojo I.Stumbrienė.
Patyrė žemės drebėjimą
Visgi ši kelionė Inga Stumbrienei kelia ne tik smagius atsiminimus. Moteris čia pirmąkart patyrė, ką reiškia žemės drebėjimas, ir tai ją ne juokais išgąsdino.
„Tokio potyrio nelinkėčiau niekam... Ankstų rytą, kai jau turėjome kraustytis į kitą viešbutį, aš atsikėliau pirmoji ir ėmiau tvarkytis. Ir staiga pajutau, kai pro mane perėjo virpesys, atrodė, lyg kažkas sujudėjo, virš galvos, lubose pasigirdo labai didelis garsas... Nesupratau, kas vyksta. Tada pagalvojau, gal tai žemės drebėjimas, bet norėjosi tokį mintį nuvyti į šoną. Jokiu būdu nežadinau šeimos, kad jie nestresuotų. Save raminau, kad gal čia kokių statybų garsas, gal kažką šalia vežė“, – prisimena ji.
Inga sako, kad po šio keisto potyrio stengėsi daugiau apie jį negalvoti, tačiau vakare sulaukė tėčio skambučio, kuris teiravosi, ar ji sveika.
„Tuomet jis man papasakojo, kad Indonezijoje buvo labai stiprus, 6 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, buvo netgi žuvusių. Aš puoliau tikrinti internetą, kas vyksta, ir sužinojau, kad arti esančioje saloje įvyko ši nelaimė. Ir tai, ką aš pajaučiau ryte, buvo tas pats žemės drebėjimas, tik silpnesnis.
Internete rašė, kad žemės drebėjimai kartojaisi kas pusvalandį. Kai perskaitai tokias antraštes kaip „Cunamio pavojaus nėra“, darosi labai neramu. Be abejo, aš skaičiau apie Indoneziją prieš čia važiuojant, bet skrisdamas juk kiekvienas galvoja, kad viskas bus gerai, ir tau nieko nenutiks“, – kalbėjo Inga.
Visgi žemės drebėjimo šeimyna daugiau nepajuto ir toliau tęsė savo smagias atostogas Balio saloje.
Žiūrėkite galeriją:
