Sveika, Rima. Nemanau, kad jūs perdėtai reaguojate ir visiškai be reikalo nerimaujate. Paauglystė tikrai nelengvas laikotarpis, norisi daug ką patirti, išbandyti, paprastai vienaip ar kitaip protestuojama prieš tėvus, mokyklą, neretai pradedamas ir seksualinis gyvenimas. Visgi, kai paauglys nebeina į mokyklą ir pradeda svaigintis, tai jau yra problema. Suprantama, kad jums norisi savo nerimu pasidalinti su vyru, kartu nuspręsti ką daryti. Turbūt be galo pikta, kai jis nereaguoja ar net pateisina sūnų.
Manau, jūsų vyras taip pat yra susirūpinęs ir nerimauja dėl sūnaus, tik to neišsako. Jūs, taip stipriai reikšdama susirūpinimą, nerimą, tam tikra prasme reaguojate ir už jį. Pora neretai veikia papildymo principu. Taigi kuo jūs labiau spaudžiate vyrą, kad jis susirūpintų ir ko nors imtųsi, tuo vyras darosi abejingesnis, šaltesnis ir racionalesnis. Tai tik dar labiau jus suerzina, siutina ir jūs tampate “perdėtai reaguojanti”.
Kai jūs esate pasibaisėjusi dėl sūnaus elgesio, kritikuojate jo draugus, gyvenimo būdą, vyrui belieka tik teisinti ir ginti vaiką ir neigti problemą. Galiausiai jūs abu tarsi sukatės ratu: kuo garsiau jūs šaukiate, tuo labiau vyras darosi „kurtesnis“. Galiausiai ginčai su vyru atitolina problemos sprendimą, nukreipia dėmesį nuo tikrai svarbių dalykų, vykstančių šeimoje.
Keiskite bendravimo toną
Jūsų vyras gali suvokti jūsų nerimavimą ir skundus, kaip atsakomybės permetimą, todėl ima priešintis. Pabandykite išsakyti savo nerimą vyrui nekaltindama jo nusišalinimu, o tiesiog pasidalindama tuo, kaip jūs jaučiatės, kai matote, kad sūnus praleidžia pamokas, grįžta parūkęs žolės ir pan. Taip jūs sukelsite mažiau vyro gynybiškumo, nes parodysite jam, kad jūs prisiimate atsakomybę už savo jausmus ir tik prašote jo pagalbos.Kuo garsiau jūs šaukiate, tuo labiau vyras darosi „kurtesnis“.
Toks būdas labai skirtųsi nuo įprasto jūsų elgesio – pasipiktinimo, kad vyras nieko nedaro. Kita vertus, pabandykite pati pasišnekėti su sūnumi ir nespausti vien vyro, nes taip elgdamasi, tarsi tampate bejėge toje situacijoje, lyg iš tiesų nieko negalėtumėte viena padaryti.
Pamokymai nepadės
Tikrai žinau, kaip sunku šnekėtis su atsikalbinėjančiu ir viską neigiančiu paaugliu, bet pabandyti įgyti jo pasitikėjimą tikrai verta. Žinoma, pamokymai ir įspėjimai čia nepadės. Įrodinėjimai, kas jam yra geriausia, nebus įtikinami, net jei jie iš esmės išmintingi. Sūnus puikiai žino, kad reikia eiti į mokyklą ir pan. Galbūt jūs galite pasiūlyti kitokią savo pagalbą: pasidomėti, kas vyksta jo gyvenime, kaip jis jaučiasi, kuo gyvena, ko jis norėtų.
Pasakykite sūnui, kad norite išlikti svarbia jo gyvenimo dalimi, paklauskite jo paties, kokia jūsų parama jam dabar yra reikalinga. Atsisakykite abstraktaus tėvų vaidmens, kai paprastai daugiausia rūpi būti kontroliuojančiais tėvais, o neišsiaiškinti, koks gi iš tiesų žmogus yra sūnus. Na o tai, kad sūnus naudoja prezervatyvus, reiškia jis žino apie apsisaugojimo priemones ir elgiasi atsakingai.
Taigi, tikėtina, kad vaikelio jums į namus neparneš. Jei jis pradėjo seksualinį gyvenimą, vargu ar ką nors čia pakeisite. Teks su tuo susitaikyti. Galų gale, kai pasistengsite suprasti sūnų ir nustosite jį pulti, gali būti, kad ir vyras susirūpins, kas gi vyksta sūnaus gyvenime. Sėkmės!
