Lapkričio 30-ąją šalies kino teatruose pasirodysiantis dokumentinis filmas „Mulai“ pasakoja apie tris skirtingus lietuvius, kuriuos sieja bendras likimas – visi trys buvo sučiupti su kokainu ir ilgam sėdo į Peru kalėjimus.
Kaip filmo kūrybinė komanda su kameromis sugebėjo patekti į akylai saugomą kalėjimą, kokiu būdu surado ten kalinčius lietuvius ir kokia gali būti vienos klaidos kaina?
Apie visa tai – pokalbis15min studijoje:
Filmo personažai
Filme pagrindinis vaidmuo teko kunigui, prelatui Edmundui Putrimui, kuris, be savo kasdieninės veiklos, dalį gyvenimo yra paskyręs už grotų atsidūrusių, daugiausiai Pietų Amerikoje kalinčių kalinių lankymui, rūpinasi apleistais ir likimo valiai paliktais žmonėmis.
Kiti personažai yra tie, kurie kažkurią savo gyvenimo akimirką nesugebėjo atsispirti greitų pinigų pagundai ir už tai jų likimai negrįžtamai pasikeitė.
Ruslanas, neseniai iš kalėjimo paleistas vyras, užstrigęs ten ir dėl biurokratinių – finansinių priežasčių niekaip negalintis grįžti namo. Jis daro tatuiruotes, gyvena lūšnynuose, palaipsniui, atrodytų, jau stojasi ant kojų, tačiau ir vėl viskas griūva ir žmogus eilinį kartą atsiduria gatvėje.
Jauna mergina, vardu Aira, vis dar kalėjime. Jai liko čia praleisti dar kelis metus. Aira dirba įkalinimo įstaigoje veikiančiame rankdarbių fabrike ir vis tikisi, kad į namus pavyks ištrūkti anksčiau laiko.
Trečiasis, jauniausias iš tų, apie kuriuos sukasi filmo „Mulai“ pasakojimas – vaikinas iš Mažeikių rajono, Gintas, kurio terminas kalėjime Peru filmavimo metu artėjo prie pabaigos. Išėjęs iš ten jis, padedamas kūrybinės grupės, vaikinas grįžo namo po septynerių metų.
„Mulų“ anonsas:
