Labai laukiu jūsų naujo albumo! Išduokite, koks jis bus. Kokias dainas į jį sudėjote? Ir ar jis nustebins kuo nors jūsų gerbėjus. (Aistė)
Manau, kad kažko ypač naujo gal labai tikėtis ir nėra ko. Bus tos pačios dainos, kuras dainuosiu aš, tekstai bus mano, muzika mano. Tas albumas bus tuo įdomus, kad tai bus savotiška mišrainė, pavadinau jį „Antikvariatu“. Visų dainų istorija skirtinga, stilius skirtingas, visas dainas man pavyko sukrauti į vieną albumą. Kultūros snobams siūlau albumo neklausyti.
Kaip galėtumėte apibūdinti savo albumą vienu žodžiu? (Laurynas)
Tai yra maloni dūšiai muzikinė mišrainė.
Kiek albumo pristatymų planuojate? Nes aš nesuspėjau laiku nusipirkti bilietų ir jų jau nebėra. Liūdžiu aš ir draugai. (Rimvydas)
Nemažai liūdi turbūt (juokiasi). Tokie laikai, kai planuoti sunku, manau, turėtų būti birželio 9 Mokytojų namų kiemelyje, liepos 31-ąją Palangoje ir dar vienas pasirodymas turėtų būti Vilniuje rugsėjo pradžioje.
Kuri daina jums asmeniškiausia? (Kristina)
Labai sunku atsakyti į tokį klausimą. Visos dainos. Jei nebūtų asmeniškos, aš jų nedainuočiau. Vienos dainos pasirodo ir nueina į nebūtį. Manau, kad tokios dainos ir yra gana neasmeniškos.
Kas aktoriui svarbiau – talentas ar sunkus darbas? Manote, kad įmanoma išmokti aktorystės?
Žinau pavyzdžių, kai aktorystės išmokstama. Pirmiausia žmogus turi turėti didelį norą. Ne kartą sakiau, kad noras ir žinojimas, ką nori pasakyti šioje profesijoje. Jeigu patinka tik šiaip scenoje būti, gal tuomet ir neverta žmogui tuo užsiimti.
Koks smagiausias nesurežisuotas įvykis spektaklio metu?
Kadaise buvo, kai vaidinom „Karalių elnią“. Vaidinau invalidą senuką vežimėlyje ir pagal scenarijų partnerę turėjau paimti už rankos ir vežimėlyje ji turėjo mane sukti ratu. Ji neišlaikė ir besukdama paleido. Vežimėlis nulėkė į publiką. Mes abu pradėjom taip juoktis, kad nieko negalėjom daryti. Visas spektaklis sustojo trimis minutėmis. O invalidas juk be kojų, tai jis nieko daryti kaip ir negalėjo. Žodžiu, buvo linksma, nes žiūrovas iš publikos atnešė vežimėlį ir pastatė.
Kokios idealios atostogos pagal Andrių Kaniavą? Ar šią vasarą tokias galėsite pasidovanoti? Ir apskritai, ar aktoriai turi kada atostogauti? Juk pasibaigus metų sezonui reikia dar ir rudens repertuarą statyti... Ačiū už atsakymą!! (Edita)
Labai teisingai viskas pasakyta. Viską mes darome ir karštligiškai ieškome laiko atostogoms, šeimose artėjant pavasariui tas klausimas pradeda kilti. Labai daug tų klausimų. Kol kas atostogų nėra suplanuota. Idealios atostogos negali būti vientisos. Turėčiau šiek tiek pabūti ramiai ir nieko neveikti. Visada norisi kažkur išvažiuoti, kažką pamatyti. Nieko oroginalaus iš tiesų.
Esu, jei galima taip sakyti, gerbėjas pono Kaniavos kūrybos. Manau, jog priklausau tai jaunajai kartai, kuri užaugo su pono Kaniavos ir Keistuolių teatro muzika, spektakliais. Tad jaučiu ypatingą ryšį, gal net prieraišumą pono Kaniavos kūrybai. Tad nenustebsite, jog vis dar branginu jų kasetes bei vaizdajuostes. Ir pasakysiu, kad ponas Kaniava netgi atrodo labiau surimtėjęs negu anksčiau. Turbūt subrendo, suaugo? (Laurynas)
Manau, kad suaugau, bent jau vizualiai atrodau, manyčiau, rimtas žmogus. Dabar jau galiu pradėti vaikėti po truputį. Manau, kad esu pakankamai susitupėjęs.
Ko reikia norint išlikti nesugadintam? Ar užtenka vien svajoti?
Vien svajoti neužtenka, nors svajonės yra labai geras dalykas. Kai svajonės užsitęsia, iškyla pavojus, kad dings laiko sąvoka. Žmogus taip ir gali likti svajoklis. Yra žmonių, kurie svajones savo galvoje paverčia virtualia realybe.
Kodėl jūs pasirinkote šitą kelią? Ar esate pasirinkimu patenkintas?
Taip, tikrai esu patenkintas. Nenorėčiau nieko pakeisti. Kiekvienas įvykis yra susijęs su kitais žmonėmis, įvykiais. Jeigu nebūtų to, nebūtų ir kitos grandies, kurioje būna ir šaunių dalykų.
Ką galėtumėte patarti jaunam žmogui, kuris norėtų imtis panašaus darbo, veiklos? Paskirti savo gyvenimą.
Nereikia užsibrėžti skirti savo gyvenimą, tai per didelė auka. Svarbu pagalvoti, ar tikrai to reikia, ar turi, ką pasakyti. Žmogus perspektyvoje turi matyti savo tikslą.
Man labai patiko „Pinokio kronikos“. Kada sukursite naują spektaklį? (Renata)
Tikrai nežinau. Pabaigus vieną darbą būna periodas, kai nelabai norisi daryti ką nors panašaus. Yra minčių, bet jos kol kas padrikos. Kol kas nieko negaliu atsakyti.
Kas jus įkvepia kurti? Ar jums reikia visiškos tylos ir susikaupimo, kad sukurtumėte dainą, ar idėjos ateina netikėtai, pavyzdžiui, vairuojant automobilį? (Augustė)
Vairuojant automobilį į galvą neateina nieko. Pavydžiu Virgiui Stakėnui, kuriam į galvą vairuojant ateina puikiausių idėjų. O aš važiuoju važiuoju, tačiau man tuo metu minčių į galvą neateina.
Koks bus šis albumo pristatymas? (Karolis)
Nebus fejerverkų, balionų, šou elementų. Tai, ką mes įrašėme albume, tiesiog su chebra išeisim ir pabandysim sugroti gyvai. Kad tik būtų geras oras, nes kol kas aplink makalynė.
Kodėl atšaukti Keistuolių teatro spektakliai birželio mėnesį? Juk žiūrovams jūsų reikia. (Rasa)
Tai yra krizės padariniai. Kai planuojame repertuarą, matome susidomėjimą spektakliais. Jeigu nėra suinteresuotumo, spektaklio geriau apskritai nedaryti.
Kaip apibūdintumėte Keistuolių teatro dabartinį gyvavimo periodą? Kaip dabar gyvenate? (Stasys)
Gyvename truputį, sakyčiau, nežinioje. Nežinome, kas bus rudenį, kas bus kitą sezoną. Mes turime planų, tačiau nežinome, kaip juos įgyvendinti. Grįžau iš Kauno laimingas dėl žmonių ryžto. Publikai, kuri nori, visuomet yra atsakymas.
Kaip vertinate jaunąją aktorių kartą. Kuo jie skiriasi nuo jūsų? (Viktorija)
Skiriasi viskuo: amžiumi, gyvenimo patirtimi, savo informacijos sukaupimu, kokią jie dabar gauna, nes mes turime kitokią. Nesiskiria begaliniu noru vaidinti, kurti ir aš tuos žmones labai gerbiu, žaviuosi jais. Šiais laikais eiti į tą profesiją yra kamikadziška.
Ar galvojate kada išleisti daugiau Keistuolių teatro projektų DVD (pvz., „Roko“ brolių koncertų irašų ir pan.)? Esat labai populiarūs Lietuvoje, tai turėtų atsipirkti. O žiūrovas turėtų prisiminimą. (Tautvydas)
Pasakysiu atvirai: dabar tokių planų nėra. Ką nors naujo daryti ar reanimuoti „Roko brolius“ sumanymo neturime, bet jeigu kas nors naujo bus, mes būtinai paskelbsime.
Kodėl jūs sąlyginai nedaug koncertuojate? Juk A.Giniotis su „Juodraščiu“ koncertuoja vos ne kas mėnesį... (Rimas)
Gal ir nekoncertuoju taip masiškai kaip A.Giniotis, bet kad aš koncertuoju. Tai labai stichinis dalykas. Kartais būna per mėnesį daug koncertų, kartais būna, kad nekoncertuoju keletą mėnesių. Mano manymu, koncertuoju dažnai. Vasario mėnesį koncertavau penkis kartus, kovą nekoncertavau, nes stačiau spektaklį, balandį koncertavau kartą, gegužę nekoncertavau, o birželį – jau tris kartus.
Kas yra jūsų geriausi draugai? Ar jie – teatro žmonės? (Lina)
Ne, nes artistų brolija yra „subūdavota“. Mano draugai yra už teatro ribų, o teatre yra šiaip geri draugai ir kolegos.
Ar nesiruošiate pradėti rašyti eilėraščių? (Danguolė)
Ne, nes atrodytų keistai, jei vieną dieną sėsiu nuo liepos pirmos ir pradėsiu rašyti eilėraščius. Savo dainų tekstų poezija nelaikau.
Koks jūsų gyvenimo šūkis, moto? (Teresė)
Neturiu tokio, bet tokį klausimą dažnai gaunu. Įtariu, kad kažkokį šūkį reikės sugalvoti, manau, kad iki rudens suspėsiu (juokiasi).
Ar dažnai grojate šiaip sau, namuose, vienas? (Ričardas)
Groju tada, kai priverčia gyvenimas, kai reikia pradėti ruoštis koncertams. Kaip muzikantas esu nekoks, norint, kad man kažkas pavyktų, reikia groti, noriu aš to, ar ne. Kartais groju, kai užeina kūrybiniai priepuoliai, kai atsiranda naujų sumanymų.
Kuri jūsų veiklos sritis artimesnė jūsų šeimai? (Saulė)
Kai vaikai buvo mažesni, jiems buvo įdomus teatras, vėliau labiau patiko mano dainavimas, tačiau dabar jie jau nesiklauso mano dainų.
Sveiki, gerbiamo Andriaus Kaniavos norėčiau paklausti, kokiai publikai labiausiai mėgsta groti. Ar yra skirtumas, kai koncertuojate studentų būriui, kuris mintinai moka visų dainų žodžius, ir kai dainuojate prieš rimtus ponus, kurie apie dainuojamąją poeziją žino tiek, kad ją dainavo Vytautas Kernagis? (Milda)
Ten, kur rimti ponai, manęs niekas nekviečia dainuoti. Studentams yra visada miela dainuoti. Tai visuomet ir darau. Buvau vakar Kaune, oras buvo baisus, visi stovėjo su skėčiais ir aš net nemačiau, kokia buvo publika.
Visų pirma, kaip pridera, norisi pasidžiaugti Jūsų jau sudainuotomis dainomis, suvaidintais personažais ir palinkėti, jog kūrybos šulinys, iš kurio semiatės viso ko, dar ilgai būtų pilnas. Ir kad kibiras noriai leistųsi ir kiltų. (Paulius A.) O klausimai mano būtų labai nekonkretūs – apie meilę ir muziką. Jeigu galima, tai atskirai :)
Atskirai sunku pasakyti. Meilė gali būti bet kam ir bet kokia. Tie patys žodžiai tinka ir muzikai. Nėra muzikos be meilės ir nėra meilės be muzikos.
Jūs esate optimistas? (Daiva)
Į vakarą. Ryte tikrai ne (juokiasi).
Turbūt nereikia nė sakyti, kad su filmu „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ sudrebinote Lietuvą (ypač tarp jaunimo). Dainos, įvairios frazės iš filmo dažnai skamba tarp jaunimo. Lietuvos jaunimui labai reikėjo tokio filmo, jis labai savitas ir keliantis patriotizmą:) (Tautvydas) Ką galite pakomentuoti apie jį, ar esate patenkintas šio filmo rezultatais?
Mes neturėjom minčių kelti patriotizmą. Šis filmas ir spektaklis yra unikalus pavyzdys, kai negalvoji apie rezultatą, o darai tai, kas tau patinka. Džiugu, kai tarp žmonių tas darbas sulaukia atgarsių.
Girdėjau, kad Arūnas Sakalauskas turi krizės planą – blogiausiu atveju eis vakarieniauti su gerbėjais už 50 litų. Ar jūs turite tokį planą? (Dalia)
Ne, tikrai ne. Kol kas negalvojau, tačiau tai galbūt yra blogai. Jeigu gyvenimas prispirs, tuomet aš galvosiu.
Dainos „Rytas“ premjera 15min.lt skaitytojams
