A.Valentaitės ūgis – 175 centimetrai, o svoris šiuo metu – 52–3 kilogramai. „Manau, kad šiek tiek galiu būti dėkinga genetikai, tačiau ne visiškai, mat stengiuosi nevalgyti riebaus maisto, derinti produktus, vengti saldumynų ir miltinių patiekalų. Labai sunku jų atsisakyti, todėl laikausi taisyklės: jų neperku ir neturiu namuose, tada ir mažiau pagundų prisivalgyti lieka“, – šypteli Žmonės.lt kalbinta A.Valentaitė.
Užtat ant jos stalo kone visada galima rasti vaisių ir daržovių, be to, Asta stengiasi gaminti pati: daržovių troškinius, sriubą, sveikai paruoštą troškintą vištieną, orkaitėje keptą žuvį.
Indijoje sugrįžo įprastas svoris
„Šį 52–53 kilogramų svorį esu turėjusi gana seniai: jau keletą metų svėriau apie 57–58 kg ir jie netirpo, tačiau viską pakeitė išvyka į Indiją: ten sugrįžo ankstesnis svoris“, – sakė pašnekovė.
Indijoje ji viešėjo ajurvedos gydymo centre, kuriame laikėsi griežto režimo: anksti keldavosi ir eidavo miegoti, dieną pradėdavo jogos treniruote, sveikai maitinosi.
„Grįžusi į Lietuvą stengiuosi bent šiek tiek laikytis to, kaip gyvenau Indijoje – eiti anksčiau miegoti, anksčiau keltis, daryti rytinę mankštą, turėti tikslų mitybos režimą – pusryčius, pietus ir vakarienę. Jeigu esu labai užimta, vis tiek stengiuosi nebadauti – įsimetu į rankinę bent bananą. Pusryčiams dažniausiai renkuosi vaisių kokteilius su migdolų pienu, mat pieno produktų nevartoju, nebent itin retais atvejais jogurtą. Pietūs būna pagrindinis mano dienos maistas, na, o vakarienei renkuosi ką nors itin lengvo“, – vardijo Asta.
Jeigu esu labai užimta, vis tiek stengiuosi nebadauti – įsimetu į rankinę bent bananą.
Be to, stilistė pasakojo, kad mėsą taip pat valgo itin retai, mat kur kas geriau ir sveikiau jaučiasi vartodama lengvesnį maistą.
„Mėsą valgau retai, galbūt su laiku pereisiu tik prie vegetariško maisto, pasiliksiu tik žuvį. Ne dėl mados, o tiesiog todėl, kad jos natūraliai nesinori. Man visiškai užtenka kartą per mėnesį suvalgyti gerą kepsnį – renkuosi jautieną, vištieną, kalakutieną arba veršieną, kiaulienos išvis nevalgau. Tiesiog aš kur kas geriau jaučiuosi po daržovių troškinio, skanios sriubos ar vegetariškų patiekalų“, – patikina.
Moteris akcentavo, kad laikosi tiek Indijoje, tiek Lietuvoje medikų ne kartą kartota taisykle – nepersivalgyti: „Patarčiau prieš maistą išgerti stiklinę šilto vandens – jis užpildo skrandį ir apsaugo nuo persivalgymo.“
Sportui – taip, alkoholio – mažiau
A.Valentaitė pasakojo, kad jai labiausiai tiko treniruočių programa, kurią sudarė profesionalus treneris. Kitiems ji taip pat pataria kreiptis į profesionalus, nes jie gali pritaikyti programą pagal kiekvieno individualius poreikius ir sveikatą.
„Mėgdavau sportuoti su trenerio sudarytais pratimais, kuriuose – treniruotės panaudojant savo svorį, be jokių svarmenų ar kitų pagalbinių priemonių. Man jie buvo labai veiksmingi: dailina bei stangrina kūno linijas, išlaiko jas moteriškas. Man nepatinka, kai merginos per daug išryškina raumenis, juk mes – moterys, todėl turime išlikti moteriškos. Ne visi turi galimybes dirbti su treneriu, todėl patarčiau bent pradžioj paprašyti profesionalo pagalbos – kad šis sudarytų individualią programą, pagal kurią vėliau bus galima sportuoti ir be jo“, – patarė pašnekovė.
„Sportuoju tam, kad išlaikyčiau kūno stangrumą ir sveikatą, bendrą tonusą. Svarbiausia pasirinkti tai, kas patinka – vieni važinėja dviračiais, kiti užsiima joga, treti – aerobika. Bet kokiu atveju fizinio aktyvumo reikia, nes vien gerų genų tikrai neužtenka“, – pridūrė ji.
Kelionė į Indiją A.Valentaitę privertė susimąstyti ir apie alkoholį – ne paslaptis, kad šis turi labai daug organizmui nereikalingų kalorijų.
„Indijoje visiškai nebuvo galima vartoti alkoholio. Mėgstu gerą vyną ir šampaną, todėl esant progai ar savaitgaliais išgerdavau taurę, tačiau po Indijos ir tai gerokai sumažinau: visiškai alkoholio neatsisakiau, tačiau stengiuosi vartoti jo kuo mažiau – vakarėliuose po taurės imu gurkšnoti vandenį“, – šyptelėjo A.Valentaitė.
