Būdama moksleivė dėl savo figūros V.Strelčiūnaitė nepatogiai jautėsi nuolat. Nepatiko pačiai sau, užkliūdavo kitiems – dėl klasės draugų patyčių net teko pakeisti ne vieną mokyklą. Būnant 15-os svarstyklės Viktorijai parodė žadą atėmusį skaičių – 172 cm ūgio mergina svėrė 85 kilogramus. Tada atėjo laikas pokyčiams.
„Ėmiau jaustis nepatogiai. Buvo gėda į mokyklą nešti sveikatos pažymas, nes jose būdavo užrašyta, kiek sveriu. Mano mama buvo modelis, tėtis visada daug sportavo. Taigi aplink sukosi vien ploni žmonės, tad jaučiau didelį spaudimą“, – Žmonės.lt pasakojo V.Strelčiūnaitė. Dėl didelio antsvorio ji neskuba kaltinti „čipsų ir kolos“ – sako, jaunystėje ir tėtis buvo stambus, kol nesportavo, tai gal nulėmė genai?
Ypač skaudūs jai būdavo kandūs bendramokslių žodžiai. „Vaikai tikrai nebūdavo taktiški. Man atrodo, kad dabar tokių patyčių būtų mažiau, tačiau prieš trejus ar ketverius metus pašaipų netrūko. Labai žiauriai nesišaipydavo, bet tikrai pašiepdavo – replikuodavo, kad numesčiau svorio, jaučiau kreivus žmonių žvilgsnius. Viduje jausdavau nuoskaudą, tačiau žmonėms stengiausi to neparodyti. Turėjau geriausią draugę, kuri mane palaikė nuo pat mažens. Pati ji buvo labai liesa, o man vis sakydavo, kad gerai atrodau. Aišku, palaikė ir mama. Reikėjo laiko, kad pati pasiruoščiau kažką keisti“, – pasakoja Viktorija.
Tik nereikia galvoti, kad anksčiau ji po pamokų laiką vien ant sofutės užkandžiaudama leisdavo. Viktorija 10 metų lankė krepšinio treniruotes, tačiau pastebimos įtakos figūrai sportas neturėjo. „Lankyti krepšinį man pasiūlė mama – turėjau antsvorio, buvau aukšta. Mama galvojo, kad treniruotės padės pasijausti geriau, suplonėti. Aišku, šiek tiek padėjo. Tačiau be suderintos mitybos jokių rezultatų nebūtų buvę. Nors per savaitę vykdavo po penkias treniruotes“, – prisimena V.Strelčiūnaitė.
Šiandien Viktorija sveria 63 kg – beveik per ketverius metus atsikratė 22 kg antsvorio, yra aukštesnė – 179 cm ūgio. Tai kaip jai pavyko? „Toliau lankiau krepšinį. Daug bėgiojau, dažniausiai vasarą – bėgdavau po keturis kartus per savaitę. Subalansavau savo mitybą – man buvo sudarytas mitybos planas. Ėmiau maitintis sveikiau – daugiau vaisių, daržovių, plane buvo sudarytas valgiaraštis, nurodyta, kurią valandą valgyti. Tačiau labai griežtai to mitybos plano nesilaikiau, nes nejaučiau, kad labai padėtų. Galiausiai tiesiog atsisakiau tų produktų, kurie mano organizmui netinka. Visiškai atsisakiau maisto su mielėmis ir bulvių. Taip pat sportavau – ir sporto klube, ir namie. Tačiau tai nebuvo kažkas drastiško“, – vardija mergina.
Aišku, viskas priklauso nuo žmogaus – kiti ir stambūs būdami gali jaustis laimingi. Tačiau aš taip nesijaučiau.
Viktorija nė nesiruošia slėpti – tikrai išklydo iš kelio, ir ne kartą. Bet stulbinančius rezultatus pasiekė: „Man net pačiai keista, kad pasisekė. Nors atsisakiau netinkamų produktų, vis tiek kartais išklysdavau iš kelio. Šokolado tikrai pavalgydavau. Tačiau įsijautus į ritmą pasidaro lengviau nepasiduoti pagundoms.“
Žmonės.lt vilnietė pasakoja, kad kartu su figūros pokyčiais ir laimės atsirado daugiau. „Man pokyčiai davė labai daug pasitikėjimo savimi, kur kas geresnę savijautą. Aišku, viskas priklauso nuo žmogaus – kiti ir stambūs būdami gali jaustis laimingi. Tačiau aš taip nesijaučiau“, – atskleidė.
Be to, į suplonėjusios Viktorijos širdį netruko pasibelsti ir meilė. „Turiu vaikiną, kartu užsiimame fotografija. Dabar neakcentuoju, kad vaikiną susiradau dėl to, kad suplonėjau. Taip atrodau jau kelerius metus, todėl man pasidarė įprasta. Kai buvau dar kiek stambesnė irgi turėjau vaikiną. Noriu galvoti, kad dabartinį draugą patraukiau savo vidumi“, – šypsosi ji.
O tiems, kas anksčiau į merginą žiūrėjo kreivai, dabar belieka nagus nusigraužti: „Matydami mano nuotraukas „Facebook“ buvę klasės draugai negaili pagyrimų, komentuoja. Žmonės labai stebisi, teigiamai atsiliepia. Tik tie, kurie labiau iš manęs tyčiojosi, tyli.“
Anot Viktorijos, išpildyti savo norą ir tapti laiba gali kiekviena antsvoriu nepatenkinta mergina. „Aišku, tam reikia valios. Vos ėmusios veiksmų pokyčių juk tikrai nepamatysite – reikia mėnesio, dviejų, kad pasimatytų. Tada kiti ima girti, o tai motyvuoja stengtis toliau. Pirmieji rezultatai – labai svarbu. Tada galima stengtis toliau“, – pamoko ji.