Labiausiai šokiravo kraupus radinys prie Ukmergės esančiame „Beglobių gyvūnų priėmimo punkte“, vietinių gyventojų vadinamame kapinynu. Ir ne be pagrindo. Čia, neužrakintame šulinyje, sumesti šunų ir kačių kūneliai. Greta esančiuose narvuose – kraujo klanai. Vietos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas mus patikino, kad ne kartą kreipėsi į savivaldybę primindamas, jog šis beglobių gyvūnų priėmimo punktas – nelegalus. Savivaldybė situaciją žino, bet nieko nekeičia. Veterinarijos specialistai taip pat skėsčioja rankomis ir dėl savo bejėgiškumo kaltina netobulus įstatymus.
Prie žvejų ir medžiotojų draugijos pastato sutiktas agresyviai nusiteikęs vyras visgi sutiko papasakoti, kaip Ukmergėje vykdoma gyvūnų eutanazija: „Ukolas (dūris švirkštu, – red. past.) ir vsio (viskas, – red. past.)“, paaiškino jis. Nors tas pats veterinarijos specialistas tikina, kad gyvūnams eutanaziją galima taikyti tik mirtinos ligos atveju.
Pagal sutartį su seniūnija, Ukmergės medžiotojams, priklausomai nuo to, mieste ar rajone sugautas gyvūnas, už jo galvą mokama 60 arba 80 litų. Seniūno pavaduotoja Janė Zimbilienė pasigyrė, kad per praėjusius metus ir tris šių metų mėnesius Ukmergėje utilizuoti 252 beglobiai gyvūnai. Už tai draugijai sumokėta 12 tūkst. litų. Nors atlikus elementarų aritmetinį veiksmą ir padauginus 252 iš minimalios gyvūno galvos kainos – 60 litų, gauname daugiau kaip 15 tūkstančių...
Šią istoriją vainikuoja Ukmergės žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininko Stasio Braknio pareiškimas, kad nuo šių metų pradžios jie apskritai nebeužsiima benamių gyvūnų utilizavimu. Tuomet už ką jiems sumokėta ir iš kur „Beglobių gyvūnų priėmimo punkte“ esančiame šulinyje atsirado gyvūnų gaišenos?
Tai tik dalis pažeidimų ir nežmoniško elgesio su gyvūnais faktų, kuriuos pavyko išsiaiškinti, atlikus išsamų žurnalistinį tyrimą. „24 valandos” – trečiadienį 17.40 val. per LNK.
