Dalyvaudama savo dukterėčios laidotuvėse ji neteko amo, kuomet išvydo, kad procesija artėja prie išrausto jos tėvų kapo. Kapo, kurį pati prižiūrėjo, puoselėjo ir greta artimiausių žmonių amžino poilsio atgulti ketino. Pasirodo, mirusiosios brolienė, neįspėjusi Marytės, gavo leidimą palaidoti moterį greta jos senelių. Marytė gal tam būtų ir neprieštaravusi, tačiau dukters nuomonės, prieš ką nors laidojant greta jos tėvų, tikriausiai reikėtų paklausti?
Kaip galėjo nutikti ši makabriška istorija? Priežastis pakankamai banali. Marytės tėvai mirę prieš kelis dešimtmečius, o Garliavos seniūnijos archyvuose tik dešimt metų kaupiami duomenys apie anapilin iškeliavusius gyventojus. Tad kuomet brolienė parašė prašymą leisti palaidoti moterį greta jos senelių, niekam nekilo įtarimų, kad gali būti dar artimesnių giminaičių, kurių nuomonės reikėtų paklausti. O išvydus iškastą duobę ir kunigą, sakantį pamokslą, Marytei jau buvo nepatogu sustabdyti laidotuvių ceremoniją. Negana to, jos tėvų kapavietę pasisavinusi moteris oficialiai tapo atsakinga už šį žemės lopinėlį. Tad dabar jame gali laidoti ką nori, o Marytei, norinčiai ilsėtis greta tėvelių, reikės gauti jos leidimą.
„24 valandų“ komisarui Vytautui teko nueiti kryžiaus kelius, narpliojant šią istoriją. Kokių tik pasiūlymų nebūta – net leidimo perlaidojimui į Kauno visuomenės sveikatos centrą važiuota. Tačiau galiausiai šį rebusą pavyko išspręsti. Kaip?
