Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė po nesėkmingai pasibaigusių Seimo rinkimų su visa šeima sausio pradžioje Lietuvos žiemą iškeitė į karštą Azijos saulę. Iš ten žada grįžti tik kovo pabaigoje.
Pagyventi svetur jiedu jau seniai svajojo – dar tuomet, kai šeimą sudarė tik ji ir Simonas. Tačiau galiausiai išvyko su didesne kompanija – trejų dukra Anabele bei dvejų sūnumi Viesulu.
„Tokiai kelionei vis nerasdavome galimybių – iš pradžių trūko pinigų, trukdė mokslai, tada karjera, vėliau vienas po kito gimė mūsų vaikai, o su kūdikėliais nenorėjome važiuoti. Tačiau šį rudenį, kai spalio mėnesį jau buvo aišku, jog rinkimai nebuvo tokie sėkmingi, kokių tikėjomės, ir reikia kažką kardinaliai pakeisti, nusprendėme, kad tai pats geriausias laikas viską permąstyti, pabūti kitoje aplinkoje vieni su kitais. Juk ne paslaptis, kad politika nėra tik darbas, tai tampa gyvenimo būdu, kuriam atsiduodi visiškai“, – 15min teigė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Taigi nelikus priežasčių nevažiuoti tokių ilgų atostogų, jie nuskrido į Tailandą, ir sako, kad čia jaučiausi puikiai – džiaugiasi šiltu oru, nuostabiu maistu ir nekantriai laukia šeimos pagausėjimo. Vardo rinkimo džiaugsmą jie pasilieka vėlesniam laikui – tik grįžę žada pasidomėti vaikelio lytimi.
„Žinoma, esant reikalui pasikliaujame vietos gydytojais – medicina čia pakankamai išvystyta, paslaugas suteikia greitai ir kokybiškai. Keista, bet jos nėra brangios“, – pasakojo ji.
Ir tokios ilgos atostogos su šeima, Ieva tikina, nekainuoja daug, jei viską tinkamai ir iš anksto susiplanuoji. „Mes čia gyvenam taupiau nei Lietuvoje, o ir gyvenimas čia pigesnis. Be abejonės, buvome pasitaupę pinigų, taip pat didžiąją dalį išlaidų (bilietai, namo nuoma) padengėme dar prieš kelionę, kol nebuvome sustabdę savo darbinių veiklų. Gyvenant Tailande Simonas vis dar kartais turi nuotolinių užsakymų. Iš tikrųjų viskas daug paprasčiau, nei gali pasirodyti iš šono“, – šypsojosi politikė.
Urbonų šeima didžiąją laiko dalį leidžia gyvendami Khanom miestelyje ir kartais keliauja po apylinkes.
„Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo kiek kitoks – ne kuo daugiau pamatyti, o kuo daugiau pajusti, patirti. Visgi nėra labai patogu keliauti su dviem mažyliais, kai jie turi griežtą darbotvarkę, o ir aš besilaukdama nenoriu per daug rizikuoti važinėdama ilgas distancijas motoroleriu ar perkaisdama. Taigi rinkomės ramesnio tipo keliavimą“, – sakė ji.
Ievos manymu, mažamečiams vaikams pakeisti aplinką ilgesniam laikui itin naudinga. O ir šios kelionės jiedu nevadina tik atostogomis – čia bando stiprinti visos šeimos ryšį, taip pat vaikus moko įvairiausių dalykų.
„Mūsų įsitikinimu, vaikams geriausia ten, kur jų tėvai, ypač tokiame amžiuje. Taip pat Tailando oras labai palankus – šilta, bet pakankamai daug drėgmės, daug vitamino D ir kitų vitaminų, gaunamų iš šviežių daržovių ir vaisių. Čia, manau, kad pastiprinsime jų imunitetą.
Be to, tokios atostogos su tėvais naudingos, nes mes sustiprinsime ryšius vieni su kitais. O ir atvykę čia, kaip niekad daug dėmesio skiriame jų tobulėjimui ir ugdymui. Turime gana griežtą dienotvarkę, todėl, manau, kad jie grįš ne tik emociškai, bet ir intelektualiai paaugę“, – pasakojo Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Paklausta, ar nesunku būnant 26-erių auginti du vaikus ir dar lauktis trečio, ši sakė, kad džiaugiasi turėdama tokią didelę šeimą.
„Viskas, kas vyksta mūsų šeimoje, klostosi labai natūraliai. Mes daug dėmesio skiriame pokalbiams, savianalizei, savęs pažinimui. Manau, kad vienas iš mūsų su Simonu pašaukimų yra būti gerais tėvais, visada svajojome ir kalbėjome apie didelę šeimą. Taip pat matome, kaip mūsų vaikams gera kartu, kai tarp jų yra nedidelis amžiaus skirtumas – jie puikiai supranta, sparčiai mokosi vienas iš kito, turi bendrų užsiėmimų, pomėgių. Mes į vaikų auginimą žiūrime kaip į meilės įprasminimą, kuris, be abejo, reikalauja valios pastangų, tačiau atpildas, kurį gauname, suteikia gyvenimo džiaugsmą“, – pasakojo Ieva.
Pasak Ievos, ją ypač džiugina mažųjų nekantravimas: „Abu vaikai supranta, kad laukia šeimos pagausėjimas, prieš kelias dienas Anabelė uždėjo rankutes ant mano pilvo, priėjo Viesulas ir padarė tą patį, tada vyresnėlė sako: „Leliukai, mes tavęs labai laukiam, o dabar miegok.“ Vaikai supranta daugiau, nei mes įsivaizduojame. Jie kalba jausmų, kūno kalba. Matydami mano kūno pasikeitimus, taip pat perimdami mūsų elgseną, girdėdami ir po truputį suprasdami pokalbius, jie pasidaro savo išvadas, jiems kelis kartus kartoti nereikia, nes jų proto galimybės šiuo metu yra labai plačios“, – 15min sakė Ieva.
