Aktorė Larisa Kalpokaitė Žmonės.lt pasakojo pastarąjį kartą V.Šapranauską prisiminusi prieš kelias dienas – žino, kad netrukus būtų buvęs jo gimtadienis.
Niekada gyvenime Vytas „nesulodavo“ scenoje, niekada gyvenime „nekirto“ partneriui. Vytas darė savo darbą ir padėdavo kitiems, dirbantiems šalia.
„Nedaug žmonių šiame pasaulyje yra, kurie mokėtų dalinti kitiems džiaugsmą, gerą nuotaiką, optimizmą. Tai jis, matyt, išdalino iki galo, ir pačiam nieko nebeliko“, – aktorių prisiminė ji.
Kalbėdama apie V.Šapranauską ji negaili gerų žodžių: „Jis buvo puikus aktorius, tai neginčytina. Jis galėjo būti visoks. Galbūt jo neišnaudojo kitame, dramatiniame, amplua, bet čia jau likimas. Man jis buvo labai geras partneris, geras bičiulis. Daugiau bendravome jaunystėje, kai kartu kūrėme programas, dainavome. Vėliau keliai išsiskyrė – jis išėjo į Rusų dramos teatrą. Vėliau atėjo į Mažąjį teatrą. Kartu dirbome nemažai. Jis buvo vienas geriausių partnerių. Niekada gyvenime Vytas „nesulodavo“ scenoje, niekada gyvenime „nekirto“ partneriui. Vytas darė savo darbą ir padėdavo kitiems, dirbantiems šalia.“
V.Šapranausko kapą L.Kalpokaitė kasmet aplanko per Vėlines – uždega žvakelę. Sako čia, Menininkų kalnelyje, jau daug bičiulių palaidota.
Humoristas Vitalijus Cololo drauge su V.Šapranausku dirbo bene 13 metų. „Viskas prasidėjo nuo „Tegyvuoja karalius“, vėliau buvo „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šeštadienio šou“... Turbūt su juo pasirodė pirmi mano personažai“, – vardija.
Tai buvo žmogus, kuris beprotiškai gerai improvizuodavo. Mokytojai moko, kaip daryti, o jis būdavo tas, kuris parodydavo, kad darai klaidas
V.Šapranauską jis laikė artimu draugu, kuriam paskambinti galėjo be svarbios priežasties. „Buvome tie, kurie galėdavo susiskambinti, kad papasakotų vienas kitam naują anekdotą. Per mėnesį taip skambindavomės po kelis kartus“, – sako.
Draugą humoristas atsimena dažnai. „Mano prisiminimai apie jį tik linksmi, geri. Mes statydavom „piramides“ – kurdavom istorijas. Pavyzdžiui, sėdėdavom grimerinėje ir imdavome pasakoti grimuotojai, kad ryt laukia filmavimas. Jis įsijausdavo, pridėdavo savo, grimuotoja patikėdavo... Tai buvo žmogus, kuris beprotiškai gerai improvizuodavo. Mokytojai moko, kaip daryti, o jis būdavo tas, kuris parodydavo, kad darai klaidas“, – svarsto.
Jį piktina kitų kalbos apie V.Šapranauską: „Tai, ką žmonės kalba apie jį TV laidose... Nepažinojo jie jo. Man gėda, kad kai kurie, prisidengdami jo vardu, darosi reklamą, savo psichologines, sveikatos problemas sprendžia per Vytauto prizmę. Nereikia. Jei turi problemų, nereiškia, kad jų turi visi. Aš neisiu į jokią laidą ir nekalbėsiu apie Vytautą, nes tebeeina ta banga. Labai daug melo, netiesos, įsivaizduojamos teisybės. Mes su Vytautu nekonkuruodavome. Mūsų darbo stilius buvo kitoks... O paklausai, ką kiti šneka, ir atrodo, kad ne apie jį tai sako. Kam to reikia? Jam to tikrai nereikia.“
Anapilin išėjusio V.Šapranausko nepamiršta ir aktorė Dalia Michelevičiūtė. „Už jį meldžiuosi kiekvieną dieną – kalbu rožančių. Manau, kad būtina melstis už gyvus ir mirusius. Juolab kad šįmet – Gailestingumo metai“, – Žmonės.lt sakė aktorė.
Buvusį kolegą ji prisimena kaip mokėjusį padrąsinti, įkvėpti. Iki šiol pamena savo dalyvavimą laidoje „Šok su manimi“, kurią aktorius vedė. „Ten jaučiau jo didžiulį palaikymą“, – sako.
Ir kapo aplankyti nepamiršta. „Visad už jį meldžiuosi, kapo taip pat nepamirštu. Visada nueinu per Vėlines. Aplankau jį. Manau, tai mūsų pareiga“, – sako.
Apie V.Šapranauską
V.Šapranauskas (1958 m. balandžio 19 d. – 2013 m. balandžio 18 d.) – teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas.
1980 m. baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją), kūrybinį kelią pradėjo Rusų dramos teatre. Po dešimtmečio menininkas perėjo į Mažąjį teatrą pas režisierių Rimą Tuminą. Vėliau aktorius vaidino sostinės „Domino“ teatre Kosto Smorigino režisuotuose spektakliuose. Charizma menininkas spinduliavo ir iš kino ekrano. Suvaidino ne vienoje juostoje, vedė laidas televizijoje. Buvo itin mėgstamas žiūrovų.
