15min M.Palaikytė pasakojo, kad liepos 12-ąją pasitiko draugų apsuptyje. Marija teigia, kad gimtadienius būtina švęsti su artimiausiais ir pačiais svarbiausiais žmonėmis.
„Savo šventei pasirinkau vieną iš Vilniaus senamiesčio restoranų, o po to ją tęsėme iki aušros. Nes juk laimingi laiko neskaičiuoja“, – šypsojosi M.Palaikytė.
– Sakoma, kad 30-asis gimtadienis – svarbi sukaktis. Po 30-mečio keičiasi gyvenimas ir tik tuomet iš tiesų pradedi gyventi. O kokiomis nuotaikomis jį pasitinkate jūs?
– Aš stengiuosi nuoširdžiai švęsti visus gimtadienius. Tačiau, žinoma, jubiliejus sukuria ypatingą nuotaiką. Nemanau, kad tik dabar pradėsiu gyventi, bet tikrai ir kažkokios mistinės brandos pokyčių nejaučiu. Esu nuostabiame savo gyvenimo etape ir ateitį sąmoningai renkuosi matyti per rožinius akinius! Manau, 30-metis – tai geriausias mano laikas. Gimtadienį taip pat sureikšminu, bet pačia pozityviausia prasme. Esu laiminga ir noriu tą laimę švęsti.
– Kaip vertinate prabėgusius metus? Ar pasiekėte visko, ko norėjote?
– Mano karjera Lietuvoje vystosi pastaruosius 5 metus nuo tada, kai grįžau po magistro studijų Florencijoje. Didžiuojuosi tuo, ką nuveikiau iki šiol, bet turiu ir labai aistringų ambicijų ateičiai. Visada sakiau, kad aš gyvenu aistringai plačiąja prasme. Esu aistringa, kai svajoju, aistringai stengiuosi įgyvendinti savo tikslus, esu aistringa savo asmeniniame gyvenime ir lygiai taip pat aistringai nieko neveikiu.
Kalbant apie mano karjerą, visus tuos metus stengiuosi vystyti veiklą, kuri sukurtų pridėtinę vertę. Nuo pat grįžimo į Lietuvą iki dabar dėstau akademiniame lygmenyje, rašau straipsnius mados leidiniams, konsultuoju mados ir stiliaus klausimais, pastaruosius trejus metus organizuoju Vyrų mados savaitę Vilniuje ir vystau savo autorinę laidą Žinių radijuje. Ar man to gana? Manau, kad niekada neturi būti gana, nes apetitas gyvenimui yra stipriausia varomoji jėga. Visgi tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, ką turiu.
– Kiek reikėjo įdėti jėgų, kad turėtumėte tai, kuo dabar galite didžiuotis? Ar jaučiatės esanti savo rogėse, o galbūt buvo kilę abejonių, kad turėtumėte keisti sritį?
– Tikrai niekas man nepadovanojo to, ką turiu. Įdedu visą širdį į viską, ką darau ir manau, kad žmonės tai jaučia. Tačiau pasirinktą profesiją vertinu objektyviai – esu iš gydytojų šeimos ir tikrai galiu palyginti su tuo, kokios vertės yra gydytojo misija. Aš gyvybių negelbsčiu, bet savam kelyje stengiuosi pasiekti maksimalių rezultatų.
Mada man žymiai daugiau nei drabužis ar besikeičiančios tendencijos – mada man unikalus fenomenas, atspindintis globalias žmonijos kultūrines ir socialines tendencijas. O kai mados pasaulį matai žymiai plačiau, supranti, kad tavoji misija tikrai kuria pridėtinę vertę. Mano profesija yra mano pašaukimas ir neturiu nė menkiausios abejonės. Paprastai būtent tokio komentaro sulaukiu po savo pranešimų įvairiose konferencijose – džiugu, kad ir aplinkiniai jaučia, kad mano pasirinktas kelias iš tikrųjų yra manoji misija. Nuostabu, jei tai gali įkvėpti ir kitus drąsiai siekti savų svajonių.
– Ar jūsų planuose nėra vietos garsiems užsienio mados namams, kuriuose norėtumėte dalintis savo patirtimi ir siekti dar didesnių aukštumų?
– Aš iki šiol išlaikiau labai glaudų ryšį su Italija. Pastaruosius dvejus metus jau oficialiai bendradarbiauju su mados institutu „Polimoda“ Florencijoje. Pagal tarptautinius reitingus, tai geriausia mados aukštoji mokykla Italijoje ir penkta tarp geriausiųjų pasaulyje. Taigi, mano veikla plečiasi už Lietuvos ribų ne svajonių lygmenyje – tai jau ypatingai gaji realybė! Kas toliau? Negaliu pasakyti... Bet esu įsitikinusi, kad svajonių, kaip ir tikslų, negalima varžyti. Ir čia vietos kuklumui tikrai nėra.
– Save pozicionuojate kaip karjeristę, apie savo asmeninį gyvenimą viešumoje stengiatės nekalbėti. Kodėl pasirinkote tokią poziciją?
– Nuoširdžiai manau, kad būti žinomai dėl asmeninio gyvenimo peripetijų yra kiek apgailėtina. Aš daug metų mokiausi ir gilinausi į savo sritį tam, kad mano darbai kurtų pridėtinę vertę. Jei mano profesiniai pasiekimai ir nuomonė sulaukia pripažinimo, esu daugiau nei laiminga. O asmeninis gyvenimas ne veltui vadinamas asmeniniu.
Tikrai kažkaip dramatiškai neslepiu jo, tiesiog nekūkčioju kaskart, kai paaiškėja, kad meilė nebuvo meilė arba kai kokia nors draugystė virsta išdavyste. Dabar labai madinga kalbėti apie savo netobulumą, apie netobulą gyvenimą, netobulus santykius ir t.t. Visi kažkaip išsiilgę perspaustos realybės. Aš nuoširdžiai manau, kad mano gyvenimas yra tobulas! Visada prašiau gyvenimo, kad jis būtų nenuobodus ir maniškis yra visoks, bet tikrai nenuobodus. Visgi esu įsitikinusi, kad tam tikra riba tarp viešojo pasaulio ir širdies visada turi išlikti.
– Kaip palaipsniui keitėsi jūsų stilius? Visai neseniai „atradote“ kelnes, anksčiau dėvėdavote tik sukneles ir sijonus, tad kodėl tik dabar jos nugulė jūsų spintoje?
– Kelnės grįžo į mano drabužinę su trenksmu. Gal čia kaip nors susiję su tuo magišku trisdešimtmečiu. Stilius bėgant metams keičiasi ne kartą ir tai yra nuostabu. Svarbiausia, kad keistųsi į gerąją pusę. Manau, kad mano apranga įgauna stabilumo ir brandesnės drąsos. Bet nesigailiu jokių stiliaus eksperimentų, kurie buvo iki šiol. Suknelės, galvos apdangalai, ryškus makiažas... Buvo visko. Ir taip yra dėl to, kad myliu madą ir mėgaujuosi tuo, kaip mada leidžia kurti emocijas. Visgi manau, kad dabar geriausias mano laikas.
– Kokių neįgyvendintų siekių ir svajonių dar turite?
– Visada tvirtai tikėjau, kad aš nevaidinsiu savo gyvenimo. Esu nuoširdi sau ir man tai yra labai svarbu. Visada žinojau, kad tikrai nekursiu šeimos, „nes jau laikas“ ir neįmesiu savęs į santykius, kurie gražūs kitiems it koks puikus CV. Neabejoju, kad viskam savas laikas ir tas laikas ateina tada, kai esi tam pasiruošęs. Niekada savo gyvenimo neprogramavau kaip kokio verslo plano. Bet manau, kad jis klostosi taip, kaip ir turėtų – būtent tada, kai tam tinkamiausias laikas.
– Gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią verta permąstyti prabėgusius ir ateinančius metus. Ar galite teigti, kad esate laiminga moteris?
– Esu net labai laiminga ir, svarbiausia, moku tuo džiaugtis. Mano gyvenime buvo labai skaudžių netekčių, kurios išmokė vertinti tai, kas tikrai svarbu. Be galo vertinu savo šeimą ir mūsų tiesiog neįtikėtinai puikius santykius. Išugdytas vertybes perkeliu ir į savo asmeninį gyvenimą. O visos ateities svajonės yra mūsų rankose – reikia tik tikėti ir labai stengtis. Aš savo svajones paverčiu vizija – tada aiškiau, kaip tai paversti realybe. Esu tikrai laiminga ir planuoju tą vidinę laimę puoselėti visada.
– Viena jūsų gyvenimo misijų – šviesti Lietuvos vyrus, kad šie taptų stilingesni. Kuris vyras džiugina jūsų akis ir širdį?
– Kalbant apie Lietuvos vyrų stilių, mano akį labiausiai džiugina nuolat didėjantis stilingųjų skaičius gatvėje. Nuoširdžiai romantizuoju klasikinę vyrišką stilistiką, bet labiau nei bet kuo kitu mėgaujuosi matydama įvairovę. Būti žinomu, apsuptu stilistų ir atrodyti puikiai – nėra pasiekimas. Kasmet matyti vis daugiau puikiai atrodančių praeivių vyru – štai, kas tikrai džiugina akį. Labai džiaugiuosi, kad galiu tuo ne tik džiaugtis stebėdama iš šalies, o realiai savo veikla prisidėti prie vyriškos estetikos ir stilistinės laisvės puoselėjimo Lietuvoje.
Kai nusprendžiu Lietuvoje vystyti vyriškos estetikos, stiliaus ir mados sritį, tai buvo tikrai visiems netikėta naujiena. Mada Lietuvoje buvo skirta moterims, o vyrai laikyti pabrėžtinai nestilingais. Idėja įkurti vyrų stiliaus namus „Trend Wave“ sulaukė daug emocinio palaikymo, bet realizuoti tai, ką iš tikrųjų norėjau, buvo nepaprastai sunku. Būti pirmu yra nuostabi privilegija, bet kartu ir didelė atsakomybė.