Likus kelioms dienoms iki savo šventės I.Kazlauskaitė dar tiksliai nežinojo, kaip paminėti sukaktį. „Šįmet visai neplanavau jokių balių, nes tebesigydau plaučių uždegimą. Tačiau tuos, kurie pasveikina, visada pakviečiu tą mano šventę kaip nors paminėti“, – sakė ji.
Vis dėlto vieną gimtadieninį troškimą ji turi: „Labai norėčiau važiuoti į pajūrį ir aplankyti delfinus. Pamilau Baltijos jūrą, Klaipėdą. Ten dabar mano širdis... Atrodytų, Klaipėda man – visai neprigijęs miestas. Juk nieko ten lyg ir nepažįstu, jokių sąlyčio taškų neturiu... Kitąkart be navigacijos ir pasiklysdavau.
Bet, kaip sakoma, nuo nemeilės iki meilės – vienas žingsnis. Taip ir įvyko. Dabar į Klaipėdą reguliariai nuvažiuoju. Traukia, galėčiau ten gyventi. O su delfinais pradėjau šiuos metus. Gal todėl jaučiu norą kartu juos ir pabaigti? Padėkoti delfinams, juos vėl paglostyti. Jie man šįmet davė daug energijos.“
Kiti nežiūri rimtai
32-eji – daug ar mažai? „Jei kas būtų paklausę šito tada, kai man buvo 18 ar 21-eri, būčiau sakiusi, kad labai daug. O dabar... Taip, tai jau branda. Didesni, svarbesni žingsniai gali būti žengiami tvirčiau, už viską reikia prisiimti pilną atsakomybę, esu pilnai suaugusi. Tačiau tai vis tiek tik skaičius. Svarbiausia, kaip žmogus jaučiasi viduje. Be to, guodžia tai, kad niekas netiki, kiek man metų“, – juokiasi Ingrida.
Pastebėjau, kad į mane dažnai nežiūri rimtai... Dėl to net norėdavau atrodyti kaip nors solidžiau.
Sako, netiki dėl jos išvaizdos: I.Kazlauskaitė neaukšta, smulkaus sudėjimo, švelnių veido bruožų.
„Žmonėms atrodau naivi, vėjavaikiška. Pastebėjau, kad į mane dažnai nežiūri rimtai... Dėl to kartais net norėdavau atrodyti kaip nors solidžiau. Bet kad ir ką darydavau, kad ir kaip stengdavausi, smulkus, vaikiškas mano sudėjimas vis tiek kuria tokį įspūdį. Na ir tebūnie – kai man bus 50, kaip kad mamytei, kuri atrodo tobulai, ir aš tokia būsiu“, – šypsosi dainininkė.
Tik ar tai, kad žmonės nežiūri rimtai, jos neliūdina? „Nereikia pagal žmogų švęsti dėl jo išvaizdos. Svarbiausia tai, ką žmogus transliuoja. Aš esu pozityvi, mėgstu juokauti, atsakinga, puikiai susitvarkau ir su darbais, ir su buitimi. Visgi būna tokių atveju, kada naujai sutiktas žmogus suklūsta: sako, atrodau tokia maža mergaitė, o moku pakalbėti rimtom temom. Taip. Ir dar charakterį turiu“, – šypsosi.
Kolekcionuoja teigiamas emocijas
Nors dažną prieš gimtadienį užklumpa niūrios mintys, I.Kazlauskaitei gimtadieninės depresijos sąvoka svetima.
Prastas mintis reikia vyti kuo toliau. Tik džiaugtis, padėkoti mamai, kad esame šiame pasaulyje.
„Esu girdėjusi, kad tokia būna, esu ir guodusi su ja susidūrusius. Visgi manau, kad priešgimtadieninę depresiją iššaukia ankstesnės nesėkmės ar kažkokie širdy susikaupę akmenukai. Galbūt kažkam nesusiklostė santykiai – nėra svarbaus žmogaus, dėl to atsiranda vienišumo jausmas. Kitam galbūt nesiseka darbuose ar jaučiasi nesuprastas. Tačiau kada žmogus yra harmoningas ir gyvena visavertį gyvenimą, tada gimtadienis tikrai tik džiaugsmas“, – sako ji.
Ir kitus ragina džiaugtis: „Šią dieną reikia imti tik džiaugsmą ir pozityvą. Juk šitiek žmonių prisimena, pasveikina, skiria savo dėmesį. Kartais net tie, iš kurių visai nesitikėjome. Prastas mintis reikia vyti kuo toliau. Tik džiaugtis, padėkoti mamai, kad esame šiame pasaulyje.“
Bet nejau Ingridos kartais neapima noras būti gimus kokią kitą dieną, ne per Kalėdas? „Priešingai, labai džiaugiuosi. Tai – ypatinga data. Vyrauja gera atmosfera, žmonės dalijasi gerumu, atleidžia, pamiršta pyktį. Visi tarsi paliesti šventos dvasios... Kiti, būna, klausia, tai kaip su dovanomis tada – ar tik vieną gaunu. Tai ir apie materialumą galiu pasakyti – na arba po dvi, arba vieną galingą. Vis dėlto ne tai svarbiausia, o emocija. Būtent emocijas dabar ir kolekcionuoju“, – sako ji.
Sukurs šeimą, pažada
Bendraudama su Žmonės.lt žinoma moteris neslepia: sulaukus 32-ejų didžiausias jos noras yra sukurti šeimą. Tik į klausimą apie antrą pusę atsako mįslingai...
Galiu pasakyti tiek: šią akimirką esu labai laiminga, lepinama. Rožių namuose netrūksta – tai 101 gaunu, tai virš 80.
„Ingrida Kazlauskaitė viena nebūna. Jos gyvenime visko tiek vyksta, kad tai primena neramią Baltijos jūrą. Žinoma, moteriai labai svarbu šeima, vyras, vaikai. Aš to labai noriu. Kitąkart atrodo, kad sutikai tą žmogų – praleidi su juo metus, dvejus, trejus...
Taip, santykiai yra darbas, bet jei pamatai, kad kyla dvejonių, kad nesijauti laiminga... Aš noriu būti tikra dėl savo žmogaus, dėl santarvės. Galima būti su sau nelemtu žmogumi, bet tada dirbsi, stengsies ir vien vargą matysi.
O žiūrėk, kartais it iš dangaus atsiranda žmogus, su kuriuo viskas kaip per sviestą eina. Galiu pasakyti tiek: šią akimirką esu labai laiminga, lepinama. Rožių namuose netrūksta – tai 101 gaunu, tai virš 80. Iš man svarbaus žmogaus gaunu dėmesio, bet viskam yra savas laikas. Žinau, kad Lietuva laukia. Tikrai sulauks“, – pažada.
