Šiais metais Mindaugas Stasiulis trankią gimtadienio šventę iškeitė į trumpą savaitgalio išvyką į užsienį. Kur – paslaptis.
Visgi jokia čia paslaptis, kad žinomas vyras niekada nemėgo kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą ar, kaip populiaru sakyti, viešai džiaustyti savo apatinių (kurie, beje, šiame interviu minimi ne kartą). Likus kelioms dienoms iki gimtadienio kalbamės apie paskutinius pasispardymus iki apvalios sukakties, ramybės paieškas ir tris išskirtinius norus, tarp kurių – ir planai pasisiūti tautinį kostiumą.
– Viename interviu minėjote, kad nelabai laukiate gimtadienių. Tai nepasikeitė?
– Gal kažkada ir esu taip sakęs. Melavau, matyt. Viskas priklauso nuo gimtadienio. Jei darbo diena, tai nieko nesuorganizuosi, bet jeigu gimtadienis savaitgalį – visai kitokia nuotaika. Pernai surengiau lengvą tūselį, tad šiais metais nusprendžiau nebesikartoti. Reikia pinigus taupyti rimtiems dalykams. Bus gimtadienis dėl savęs. Užuot pirkęs karbonadą kitiems, pabandysiu pats ką nors geriau pavalgyti.
– 38-eri – tai daug ar mažai?
– Kiti skaičiai labiau erzina. Kai buvau 25-erių, jaučiausi kažkoks asocialus: jau dirbantis, bet jau nebe studentas, tarsi praleidęs jaunystę. 29-erių man išvis nebuvo. O dabar net nebegalvoju, kiek tų metų. Tiesiog geras laikas, kai žinai, kas vyksta, ką darai ir nesijauti įsipareigojęs. Manau, kad tai tai tiesiog stabilus laikas, kai amžiaus neskaičiuoji. Bet po poros metų paskambinkite, gal bus kitaip.
– O pats skaičius įpareigoja?
– Tokia brandi jaunystė. Kai tau yra 16-ka metų, 38-erių žmogus primena „Sodros“ lankytoją, poliklinikos sėdėtoją. Bet viskas yra gerai, kol nepradeda riesti reumatas ir visos kitos bėdos.
– Tai būtent taip šis etapas ir vadinasi – brandi jaunystė?
– Apibūdinau vadovėliškai, bet pats sau netaikau tokio apibūdinimo. Esu bičas. Kai man pasako „vyras“, pagalvoju, kad čia dar ne apie mane. Aš dar ne vyras, o vyrukas. Arba vyraitis, vyrutėlis.
Tarsi Karlsonas. Šiek tiek pilvuko, bet ir motoriukas yra. Tiesa, nesu jau tiek išstorėjęs, priešingai, gal net numečiau kelis kilogramus per šiuos metus. Bet Karlsonas geras pavyzdys. Kaip jis sakė: „Aš vyrukas ohoho“. Jis irgi toks neįsipareigojęs, skraido kažkur, medų valgo ir FrekenBok kirkina – viskas gerai. Aš tikrai kaip Karlsonas.
– O turėjote užsibrėžęs tikslą, ką norite pasiekti iki 38-erių?
– Kažką pasiekti reiškia ribą. O kelionė nėra tikslas, o pats kelias. Ne, nemanau, neturėjau tikslo. Gal tik šiaip visokie terminai mane spaudžia. Mokesčiai, darbas, įsipareigojimai, Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nežinau net ką norėčiau dar padaryti. Jeigu kokių kvailų dalykų dar padarysiu, kuriuos užsibrėšiu, tai jie bus gerokai po 40-imt, kai norėsis neva kažką jaunatviško nuveikti. Tiesiog noriu ramiai pavakarieniauti, kad „Žalgiris“ laimėtų – mano tikslai maždaug tokie yra. Ir kuo daugiau keliauti – nes nebegaliu be to. Ir paburiuoti.
– Jūs buriuojate?
– Taip, tai trunka jau trejus metus, tačiau toli dar nesu pažengęs. Turiu vairininko pažymėjimą, bet norėčiau būti tas, kuris pats sugeba pasirūpinti jachta. Pasikviesčiau kitus ir skrostume per Kuršių marias. Tai artimiausiu metu ir noriu padaryti – išmokti kuo stabiliau stovėti prie jachtos vairo.
– Šito fakto apie jus nežinojau. Gal dar turite neįprastų veiklų ar siekių?
– Dažnu atveju netikėtoms veikloms neturiu laiko, bet galvoju šiais metais pasisiūti tautinį kostiumą, kad reikalui prispyrus turėčiau spintoje ir galėčiau pasipuošti, nes man tikrai gražu. Ir aš tikrai nejuokauju.
Dar turiu planą tapti šauliu. Jaučiu norą savo laisvą laiką skirti prisidedant prie valstybės ramybės. Kas paskatino? Man atrodo, kad Lietuvoje kyla labai gera banga – džiugesio savo valstybe. Man patinka nesiskųsti savo valstybe, nesistengti ieškoti kažkokių priekaištų, kaip blogai, bet veikti, daryti. Tai yra vienintelis kelias į klestėjimą. Tai ateities planas.
– Gimtadienis – puiki proga prisiminti prabėgusius metus. Kokie jie buvo jums?
– Jie prasidėjo išvyka – Naujuosius metus sutikau Barselonoje, o visi metai buvo pilni kelionių. Žinoma, buvo ir visokio mėšlo, bet 2017-uosius atsiminsiu kaip išvykų metus.
Šitie prasidėjo ramiau ir, tikiuosi, kad bus emociškai ramesni. O darbine prasme, nors ir bijau to laiko, tai buvo mano piko metai. Atsirado laidos, kuriose gera ir garbė dirbti.
– Turite labai daug veiklų. Tad kartais nepagalvojote, kad viskas – gana, nebenoriu.
– Turėjau 2017-aisiais metais tokių išlaidėlių, tad 2018-aisiais reikia normaliai padirbėti. Gal ir buvo minčių, kad renginių sumažinsiu, bet kol kas varysiu, viskas gerai.
– Praėjusiais metais baigėte vieną gyvenimo etapą ir pradėjote kitą. Tačiau apie naujus jausmus nekalbate.
– Aš niekada nepasakojau ir nepasakoju, nei kokie kiti žmonės buvo blogi ar geri, tad nuo atsakymo susilaikysiu. Tik pasakysiu, kad šiuo metu visiškai stoviu ant kojų, einu į priekį, į viską žiūriu optimistiškai ir džiugiai.
– Pats turite tris seses ir brolį, tad ar pats šiame etape pasvajojate apie vaikus?
– Na, man atrodo, kad viskas dar priešakyje. Kol kas apie tai negalvoju.
– O kaip emociškai sekėsi susidoroti su skyrybomis? Nekreipti dėmesio į žmonių komentarus?
– Aš prie to jau seniai pripratęs. Dabar parduotuvėje jau ramiai perku mėsą ir makaronus, negalvojant, kad žmonės žiūri. Tai jau yra taip stipriai išgydytas dalykas, kad galiu po kiemą vaikščioti su triusikais ir negalvoti, kad apie mane kažką pagalvos. Gyveni dėl savęs ir per daug nesijaudini. Ir lygiai taip pat nesijaudinu dėl tų, kurie visuose portaluose viską komentuoja.
Savo aplinkoje neturiu žmonių, kurie komentuotų, teistų vieną ar kitą pusę.
– O ką Mindaugas Stasiulis daro, kai gyvenime pasitaiko duobių?
– Taip, viena iš išeičių yra kelionės. Kita – darbas. Kai prasideda filmavimai jauti stresą, bet ir tokią laimę, kad tave perkėlė į tą kitą emociją. Atsimenu „X Faktoriaus“ filmavimus, kai būti viduryje tarp daugelio žmonių, emocijų. Tai patenkina didžiulį ego, esantį viduje, sunaikina kitas emocijas, visiškai pabėgi nuo realybės, nuo buities, nuo situacijos. Tai yra labai gerai. Darbas visiškai ištaško.
– Užsiminėte, kad šiais metais viskas klojasi ramiau. To sau ir linkite?
– Aš labai tikiuosi, kad didžiulės mėšlo krūvos jau yra man už nugaros. Nesakau, kad dabar jau laukia šokolado kalnai, bet norėtųsi vaikščioti ne per tas krūvas, o per lygumą. Taip normaliai prasieiti.
Nesitikiu nieko nei iš šių, nei kitų metų, tačiau noriu, kad manęs, kaip žmogaus, niekas nesistengtų kažkokiu būdu pažeminti, persekioti. Maždaug palikite mane ramybėje, nes noriu visai fainai pagyventi. Panašu, kad esu išsigryninęs visus reikalus, tad dabar viskas priklauso nuo manęs, o tai yra žiauriai gerai.
Ir sau palinkėčiau, nors to galima linkėti visiems, kad neatsirastų žmonių, kurie linkėtų blogų dalykų, per kuriuos atsirandi kažkokiose emocinėse duobėse. Būtų labai gerai tiesiog ramybėje keliauti į priekį ir viskas bus gerai.
– Ar gailitės ko nors gyvenime nenuveikęs, nepadaręs?
– Na, aš dažnai gyvenime keičiu dalykus (juokiasi). Man atrodo, kad aš gyvenu ganėtinai įdomiai, tad viskas gerai. Mano gyvenimas yra toks dinamiškas ir įdomus, kad kartais net nesuvokiama.
Aš esu toks žmogus, kuris negali gyventi be kitų. Man reikia socializacijos, man reikia kitų žmonių. Tad tik džiaugiuosi, kad pavyksta jų gauti. Ką gali keisti žmogus, kai tik už viską gali padėkoti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teismas nutraukė Mindaugo Stasiulio ir jo žmonos Karolinos santuoką
