„Šiemet pirmą kartą Velykas sutikau ne Lietuvoje – svečiavomės Ispanijoje, kur šiuo metu yra įsikūrusi mano sesuo su dukra. Madride jas aplankėme kartu su vyru ir mano mama. Džiaugiamės galėję bent trumpam pabėgti iš žiemiškų lietuviškų į saulėtas ispaniškas Velykas“, – įspūdžiais dalijasi E.Keturkė.
Visi ne tik mėgavosi saule ir vienas kito draugija, bet ir velykiniais renginiais: „Bene didžiausią įspūdį kelionėje paliko „Semana santa“ – Velykų savaitės renginiai. Tūkstančiai žmonių suplūsta į renginius mieste ir kaip žiūrovai, ir kaip dalyviai. Procesijos įspūdingos ne tik dėl išpuoštų skulptūrų, skirtingų jų dalyvių uniformų, bet ir masto, atliekamų giesmių ir ypatingos atmosferos. Vienos tokios procesijos metu gerokai įstrigome ir nebegalėjome nė pajudėti iš minios bei grįžti prie automobilio. Madride toks reginys buvo įspūdingiausias, tačiau aplankėme ir dar kelis miestus – Kuenką (Cuenca) ir La Alcudia, kur taip pat stebėjome Velykinius renginius.“
Kokia gi kelionė, ten kur šilta, be jūros? Gerai nusiteikusi kompanija spėjo pasimėgauti ir ja. Tiesa, pasipliuškenti bangose nepavyko dėl atvėsusio oro.
„Visiškai spontaniškai nusprendėme aplankyti prie jūros įsikūrusią Valensiją, tad iš vakaro susiradome nakvynę šalia esančiame miestelyje ir išvykome. Valensija mus pasitiko atvėsusi nuo prieš kelias dienas buvusių +30 iki + 19, tad jūroje jau nesimaudėme, nors tokių planų ir turėjome. Pabraidę po jūrą, pasigrožėję senąja architektūra, grįžome atgal į Madridą, kur sekmadienį sėdome prie Velykinio stalo – margučius dažėme Ispanijoje, tik dažų atsivežėme iš Lietuvos. Ispanai neturi tokių marginimo tradicijų, dažniau, kiek teko matyti, dovanoja šokoladinius margučius“, – pasakojo E.Keturkė.
