Liga atėmė iš Aidos daug jėgų, kilogramų, privertė atsisveikinti su ilgais plaukais. Tačiau vieno dalyko iš jos atimti vėžys vis dėlto nesugebėjo. Gyvenimo džiaugsmo.
Susitvarkyti su mintimis padėjo tinklaraščio rašymas
2020-ųjų metų pabaigoje išgirdus žinią apie onkologinę ligą, Aidai atrodė, kad gyvenimas jau baigėsi. „Maniau, kad aš jau miriau, kad jau viskas“, – tokios mintys, sužinojus šokiruojančias naujienas, užplūdo moters galvą. Prireikė laiko ir darbo su savimi, kol pavyko šių minčių atsikratyti. Moteris neslepia, kad pagalbos kreipėsi ir į psichologą, o atsakymų, padėsiančių susitvarkyti su emocine būsena, bandė ieškoti knygose. Su viduje verdančiais jausmais Aidai padėjo kovoti ir rašymas. Nuo pat pirmų dienų, prasidėjus vizitams po gydytojų kabinetus, moteris ėmė rašyti tinklaraštį „Jokių BET“, kuriame iki šiol fiksuoja visą savo vėžio kelionę.
„Galiu pripažinti, kad visuomet bijojau mirties. Žinoma, šią akimirką labiau nei bet kada. Manau, tai natūralu. Visi bijome nežinios. Tiesa, visi dėl skirtingų priežasčių. Manoji – bijau, kad manęs nebeliks. Kai dabar rašau – skamba keistai. Ir žinokite tikrai, turiu tokią baimę, kad ateis tas visiškas niekas.. Tame pačiame skyriuje radau daug gražių minčių (kalba apie perskaitytą knygą – aut. past.). Apie tai, kad ši liga nėra mirties nuosprendis. Kad negali gyventi skaičiuodamas dienų, kuomet nuo jos mirsi, nes gyvenimas nestovi. Gali visko nutikti, gali mirti ir nuo ko nors kito. Tad ir vėl pats pasirenki, kaip nori gyventi čia ir dabar“, – viename pirmųjų savo tinklaraščio įrašų rašo Aida.
Kasdieniai dalykai įgavo naują prasmę
Supratusi, kad gyvenimas sulig išgirsta diagnoze nesibaigia, moteris įsitikino – kiekviena akimirka yra neįkainojama. Sunkios ligos priverčia žmones iš naujo permąstyti savo požiūrį, persidėlioti vertybes ir atrasti prasmę kasdienėse smulkmenose. Aida teigia, kad jos istorija – taip pat ne išimtis. Anksčiau buvę savaime suprantami dalykai įgavo naują esmę, o kiekviena minutė tapo aukso vertės. Moteris tvirtina, kad tik supratusi, jog mirs, pradėjo iš tikrųjų gyventi. Šiandien ji net dėkoja gyvenimui už ligą, į kurią žiūri kaip į didžiausią ir svarbiausią atsiųstą pamoką. Dėkoja už tai, kad išmoko vertinti kiekvieną, net ir sunkiausią akimirką.
„Prieš kelias savaites su gyvenimo draugu žiūrėjome „TED Talks“. Ten išsakyta mintis apie tai, kad pats gyvenimas iš savęs yra liga su mirties nuosprendžiu mane privertė labai susimąstyti. Juk iš tiesų, kiekviena diena ir akimirka praeina, jos atgal nesugrąžinsi. Viskas. Buvo kaip buvo, to negali kontroliuoti. Kas bus – tas bus. O svarbiausia, kaip yra čia ir dabar. Nors pati mėgstu kitiems dalinti patarimus, juos retai kada pritaikau sau. Dabar privalau tai padaryti“, – savo tinklaraštyje mintimis dalijasi A.Kapočiūtė.
Kūryba ir grožis lydi visą gyvenimą
Aida, savo darbo dėka, prisidėjo prie daugybės moterų svajonių išsipildymo. Būdama vestuvinių suknelių dizainere, ji tapo vienų gražiausių dienų moterų gyvenimuose dalimi. Tiesa, nors liga ir privertė sustabdyti darbus, Aida džiaugiasi, galėjusi įprasminti save per kūrybą.
„Esu dėkinga, kad gyvenime turėjau progą save įprasminti per kūrybą. Ir savo kūryba, tikrąja to žodžio prasme, esu prisidėjusi prie kitų žmonių gyvenimo – jų meilės istorijų. Net jei manęs nebus realiai ir fiziškai, aš visuomet būsiu ten – jų prisiminimuose ir šeimų albumų nuotraukose“, – pasakoja dizainerė.
Nors vestuvinių suknelių kūrimo susirgus ir teko atsisakyti, tačiau panašu, kad liga neužgožė Aidos meilės gražiems rūbams. Net ir sirgdama, moteris vis surasdavusi progų pasipuošti. Naujas gydymas? Proga pasipuošti. Nuslinkę plaukai? Kodėl gi nepasidabinus savo kurtomis suknelėmis ir šio etapo neįamžinus nuotraukoje? Aida pasakoja, kad tai daro ne tik dėl to, kad pati pasijustų nors šiek tiek geriau, bet ir norėdama paskatinti kitus atrasti grožį net ir pačiose sunkiausiose akimirkose.
Palinkėjimas – sustoti
Tiesa, naujausiame savo tinklaraščio įraše Aida pasidalijo liūdnomis naujienomis – chemoterapija ir kiti gydymo būdai neveikia. Reikalai tik blogėja, o vienintelis pasiūlymas, kurio ji sulaukė iš gydytojų – gultis į hospisą arba būti namuose su jų skiriama priežiūra. Tačiau net ir tuomet, kai neaišku, kiek puslapių dar liko Aidos gyvenimo knygoje, ji nenustoja mėgautis kiekviena akimirka ir linki visiems nors trumpam sustoti.
„Ar čia jau tas laikas, kuomet reikia važiuoti į užsienį ieškoti kitų specialistų? O gal ir notarą aplankyti bei visus „reikalus“ sutvarkyti? Ar tiesiog išvykti atostogų ir pasimėgauti gyvenimu? Pradėti nešioti gražiausius drabužius bent po namus? Daug dabar tų klausimų galvelėje sukasi..
Kas įdomiausia, tai, kad protas yra ramus, pozityvus – net sakyčiau trykštantis džiaugsmu, kai tik išeina. O išeina dažnai. Tik va kūnas ir gydytojai yra visiška minčių priešingybė. Kaip taip gali būti? Nesuprantu..
Šį kartą nerašysiu nieko daug. Nesiskųsiu, kas ir kaip su tuo kūnu negerai. Tik dar kartelį visiems ir sau palinkėsiu sustoti ir pasidžiaugti, tuo ką turime. O turime tikrai daug!!!
Ramybės, meilės ir begalinės sveikatos visiems“, – linkėjimus siunčia Aida.
Norėdami finansiškai prisidėti prie paramos Aidai Kapočiūtei, galite tai padaryti:
Atlikę tiesioginį pavedimą į Aidos sąskaitą:
Gavėjas: Aida Kapočiūtė
Sąskaitos Nr: LT207044000782618245
Paskirtis: Labdara
Atlikus pavedimą per Revolut: @kapociute
Arba skyrus simbolinę paramą per Contribee platformą: https://contribee.com/aidakapociute
Visos surinktos ir nepanaudotos lėšos asmeniniam Aidos Kapočiūtės gydymui bus paaukotos skirtingoms ne pelno siekiančioms organizacijoms dirbančioms su onkologiniais pacientais.
