„Per gimtadienį planavome būti Druskininkuose – norėjome ramiai pailsėti, pasimasažuoti, pasimaudyti, žodžiu, skirti laiko sau. Vis dėlto paskutinę akimirką nusprendėme likti namuose. Galbūt kitą savaitę susitiksime su kolegomis kur nors mieste ir tik simboliškai paminėsime. Man gaila draugų, kurie atkentėję visą kalėdinę karštinę dar turėtų švęsti mano gimtadienį. Taigi visi gali nusiraminti, tikrai nereikės pirkti nei gėlių, nei dovanų“, – kvatojosi E.Bžeskas.
„Aš ir pats jau pavargau nuo tų nesibaigiančių balių, gerai, kad nors Naujuosius sutikome namuose, ramiai, tyliai, su keliais draugais“, – pridūrė jis.
Jubiliatas teigė, kad ne tik nenori triukšmingai švęsti, bet ir nesitiki jokių dovanų. Anot jo, svarbiausia – ne materialios dovanos, o parodytas dėmesys: „Jokių dovanų man nereikia, tikrai užtenka nuoširdžios žinutės su pasveikinimu. Tai ir būtų didžiausia dovana – tikras tikrų draugų dėmesys.“
Tiesa, E.Bžeskas pabrėžė, jog džiaugiasi, kad per tiek metų sugebėjo atsirinkti tikrus draugus ir vertybes. Anot jo, kol būni matomas ir žinomas – tariamų draugų visada turėsi, nes jie būna suinteresuoti gauti sau naudos ir populiarumo.
„Draugai dažnai būna laikinas dalykas. Kol tu esi ant dirbtinos šlovės bangos, tada šalia tavęs – labai labai daug tariamų draugų, visokių iš paskos lakstančių paprašaikų. Juk iš tiesų tikri draugai per visą gyvenimą būna tik keli“, – įsitikinęs jis.
Sau palinkėtų būti geru vyru ir tėvu
Paklaustas, ko palinkėtų sau jubiliejaus proga, E.Bžeskas trumpai susimąsto: „Hmmm...“ – mįslingai nutęsia. Vis dėlto jau po kelių akimirkų tvirtai rėžia: „Linkiu sau dvasinės ramybės, kad viskas būtų stabilu, kad dukrytė augtų laiminga ir sveika. Ir, žinoma, kad puikiai pasirūpinčiau savo šeima – kad žmona būtų laiminga, o dukra turėtų gerą tėvą.“
Pokalbio metu E.Bžeskas bent keliskart akcentavo, kad yra labai laimingas pagaliau sukūręs šeimą ir atradęs savo laimę. Anot jo, kiekvienas vyras iki tol, kol sugeba tai įvertinti, praeina ilgą kelią.
Didžiausias malonumas – būti kuo daugiau namuose su žmona ir su vaiku.
„Mano draugai, kurie yra dešimt metų vyresni, pranešė man, kad pagaliau tapau vyru! Vyrai subręsta vėliau, todėl tikiu, kad mano gyvenimas keisis tik į gerąją pusę. Juk kol esi jaunas, visur baladojiesi po pasaulį, mėgaujiesi jaunatviškais dalykais, o subrendus ateina kitoks laikas ir kiti malonumai. Šiandien didžiausias mano džiaugsmas ir malonumas žmona Reda ir dukrelė, todėl visas gyvenimas dabar bus orientuotas į šeimą, o ne į beprasmius balius“, – įsitikinęs jis.
E.Bžeskas tiki, kad ateinantys metai bus labai geri, o keturiasdešimtmetis – savotiška pradžia į dar geresnį gyvenimą: „Keturiasdešimt metų, tikiuosi, bus tik pradžia judėjimo į priekį. Kiekvienas vyras yra skirtinga asmenybė, bet aš manau, kad kiekvienam reikia išsilakstyti – pamatyti pasaulio, patobulėti, nes iš to susideda žmogaus vidinė būsena ir požiūris į pasaulį. Na, o moterys... kiekvienas asmeniškai žino, ko nori...“
Panašu, kad E.Bžeskas, sulaukęs keturiasdešimties, jau tikrai žino, ko nori: „Manęs tikrai jau niekas nepamatys besiblaškančio po naktinius klubus. Turbūt kokius trejus metus, kai esame su Reda, niekas manęs ir nematė belakstančio kažkur po miestą. Didžiausias malonumas – būti kuo daugiau namuose su žmona ir su vaiku.“
