Vėlų penktadienio vakarą feisbuke A.Mamontovas pasidalijo jautriu įrašu ir E.Nekrošiaus spektaklio „Ivanovas“ garso takeliu, kurio iki šiol viešai nėra skelbęs.
„Niekada neskelbiau šio kūrinio, kurį įrašiau Eimunto Nekrošiaus spektakliui „Ivanovas“, ties kuriuo kartu dirbome viename didžiausių Romos teatrų „Teatro Argentina“ 2002-ais metais.
Nekrošius buvo pirmas režisierius, kuris patikėjo man visą savo spektaklio garso takelį. Pamenu pasakė: „Būtinai privalo būti kūrinys valso ritmu“.
Jis mane įkvėpė išdrįsti kurti visiškai kitokią muziką.
Vis dar bandau suvokti, kad Eimunto nebėra, nes nepalieka jausmas, kad antrą kartą netekau tėvo.
Įraše, šalia mano programuotų klavišinių ir balso, groja puikūs muzikantai: Darius Stabinskas (violončelė) ir Eimantas Belickas (smuikas). Garso režisierius Arturas Pugaciauskas“, – socialiniame tinkle rašė A.Mamontovas.
Lapkričio 19-osios vakarą, grįžęs iš pajūrio, kur dirbo su spektakliu „Kalės vaikai“, E.Nekrošius pasijuto blogai ir buvo nuvežtas į ligoninę. Lapkričio 20-ąją, apie 3 val. nakties, ligoninėje Vilniuje jo gyvybė užgeso. Užgeso gimtadienio išvakarėse – lapkričio 21-ąją režisieriui būtų suėję 66-eri.
Menininkas palaidotas gimtinėje – Šiluvoje. Lapkričio 22-ąją Ryškiausiam šalies režisieriui Eimuntui Nekrošiui ištarti paskutinį „sudie“ Vilniuje susirinko jo kūrybos gerbėjai, kolegos, mokiniai, draugai.