Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skambės 10 kūrinių. Studijoje jie bus atliekami žinomų Lietuvos atlikėjų. Po kiekvienos laidos trys dainos keliaus į kitą etapą.
Projekto „Dainuoju Lietuvą“ vedėjai – televizijos laidų ir renginių vedėjas Andrius Rožickas bei televizijos ir radijo laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Komisijos nariai – televizijos laidų vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas, etnomuzikologė, radijo ir televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys.
Pirmąjį projekte nuskambėjusį kūrinį, A.Rožicko teigimu, tauta geriau žino kaip „Egle mano sese“, tai – grupės „Rondo“ kūrinys „Dviese“.
„Per šią jūsų dainą mane suėmė milicija. Tai įvyko per jūsų koncertą Kaune, Sporto halėje, buvau nepilnametis. Tuo metu halėje buvo galima tik sėdėti, o mes su draugu atsistojome, taip mus ir suėmė“, – prisiminė A.Rožickas.
A.Valinsko manymu, ši daina primena šalies laisvėjimo metą. Nors dainoje ir nėra žodžių apie laisvę, bet ji yra iš tų laikų, kai cenzūra blėso, pradėjo rastis tokių dainų kaip ši ar „Anties“ „Zombiai“. „Sugrojus penkias šios dainos natas tampa aišku, kokia tai daina. Manau, kad šiai dainai priklausytų teisė keliauti į kitą etapą, ji žymi kitą muzikos epochą, o jos simbolis yra grupė „Rondo“, – kalbėjo A.Valinskas.
„Dainuoju Lietuvą“ projekte naujai suskambėjo kūrinys „Ramunę baltąją“, kurį atliko Violeta Tarasovienė. A.Rožicko paklausus, ar buvo laikas, kai atlikėjai ši daina pabodo, V.Tarasovienė atsakė, kad buvo, tačiau dabar daina skamba visiškai kitaip.
Trečioji pasirodė ir grakščią bei melodingą dainą „Vėjas man pasakė“ atliko Girmantė Vaitkutė. Pirmoji šią dainą sudainavo solistė Danutė Neimontaitė, vėliau – Elena Puidokaitė-Atlanta.
Komisijos nario A.Valinsko manymu, ši daina – lengva ir graži kaip vėjelio dvelktelėjimas. „Tokių dainų anuomet buvo labai maža, todėl jas labai mylėjo. Atlikdama dainą Girmantė turi įdėti savęs, tuo pačiu yra pavojus pamesti kompozitoriaus sukurtas vietas, kurios yra dainos pagrindas. Čia girdėjome šiek tiek naujų variantų, ar tai patiks publikai? Duok Dieve. O Girmantė kaip visada buvo nuostabi“, – kalbėjo A.Valinskas.
Grupė „Saulės kliošas“ atliko ritmingą dainą „Mėlynos gatvelės“. Projekto vedėjai G.Griniūtei paklausus, kodėl ši daina turėtų tapti šimtmečio, grupės būgnininkas Laurynas Šarkinas sakė, kad ši daina – tai anų laikų r&b šlageris, kurį išgirdus visiems juda klubai.
Tačiau komisijos narė Z.Kelmickaitė sakė, kad kūrinio į finalą nesiųstų, kadangi neaugina kaktusų, apie kuriuos kalbama dainoje. Muzikologės teigimu, ši daina tarybiniu laiku niekada nebuvo populiari. Ją prikėlė grupė „Subtilu–Z“ su dainininke Asta Krikščiūnaite.
Dainininkė Jurga Šeduikytė atliko Eurikos Masytės dainą „Laisvė“. Z.Kelmickaitės teigimu, tai – daugiabriaunis kūrinys, kuris gali būti išdainuotas kaip malda, kaip išpažintis, kaip tribūnos ir sielos šauksmas. „Ne kiekviena daina gali būti tokia, kad ją galima pasukti įvairiomis briaunomis. Ji yra dainų daina“, – kalbėjo Z.Kelmickaitė.
R.Zilnio manymu, šis kūrinys patenka už bet kokių rinkimų ribų. Klausant jos, akyse išnyra svarbiausi valstybei istoriniai momentai.
„Ne apie kiekvieną popdainą galima pasakyti, kad tai svarbus kūrinys. Yra gražios dainos, jų smagu klausytis laisvalaikiu, ir ši daina graži, bet ji kitokia. Daugybei žmonių tai yra laisvės troškimo simbolis. Šį kūrinį atliko Eurika Masytė ir grupė „Antikvaras“, kuri pamiršta seniausiai ir kurios pavadinimas niekada neberašomas prie šios dainos. Tai gali būti Lietuvos 100-mečio daina. Niekas nenuliūstų ir nenusimintų“, – kalbėjo R.Zilnys.
Projekte taip pat dalyvauja dainininkas Egidijus Sipavičius, kuris atliko dainą „Antilopė“.
Kalbėdama apie kūrinį Z.Kelmickaitė pastebėjo, kad pritrūko aistros, tačiau daina išties verta žiūrovų dėmesio. „Pripažinkime, kad šios dainos priedainis gražus. O ko daugiau reikia? Balsuoti!“, – kalbėjo Z.Kelmickaitė.
2015 metais Egidijaus Sipavičiaus dainuota „Antilopė“:
Didelę dalį savęs lietuviškos muzikos kultūrai atidavęs dainininkas Ovidijus Vyšniauskas projekte atliko kūrinį „Išdalinau“.
A.Valinsko manymu, be šios dainos nebūtų galima įsivaizduoti lietuviškos muzikos scenos. „Pamenu, kaip ši daina skambėjo konkurse Kaune, tuomet pamaniau, kad ji laimės, ir ji tapo laureate. Ši daina gal ir nebus išrinkta 100-mečio daina, tačiau ji turėtų keliauti į antrą etapą, tokia mano nuomonė“, – sakė A.Valinskas.
Vienas stilingiausių popmuzikos atlikėjų Donatas Montvydas atliko kūrinį „Viskas bus gerai“. Donato pasakojimu, šią dainą sukurti paskatino gyvenimas ir išgyvenimai. „Tai yra išgyventa ir patirta. Šis kūrinys man labai svarbus. Intencijos laimėti neturiu, tiesiog labai džiaugiuosi, kad ši daina įtraukta. Tokie dalykai leidžia suprasti, kad einu teisinga linkme“, – kalbėjo D.Montvydas.
A.Valinsko nuomone, D. Montvydo pasirodymas buvo puikus, tačiau kūrinys „Viskas bus gerai“ dar nepraėjęs laiko išbandymo.
„Kaip geras vynas, jis dar turi būti brandinamas. Jei ši daina nepateks [į kitą etapą], aš patarčiau, kad konkurso organizatoriai tau, Donatai, pasiūlytų seną tarpukario dainą, padaryk iš jos perliuką ir prikelk naujam gyvenimui. Pažadėk, kad taip padarysi“, – sakė A.Valinskas.
Projekte „Dainuoju Lietuvą“ dalyvauja ir Nedos Malūnavičiūtės kūrinys „Pasaka“. „Daina turi savo klausytojus ir, manau, kad turės ilgai. Paradoksalu, kad Nedai šis kūrinys atrodo labai popsinis. Tegul visas popsas būna toks“, – kalbėjo R.Zilnys.
Atlikėjas Tadas Juodsnukis atliko legendinę grupės „Hiperbolė“ dainą „Aš dar dainuosiu“. Z.Kelmickaitės teigimu, T.Juodsnukis – visai kitos kartos žmogus, tačiau jautėsi, kad šios dainos jis tikrai klausėsi ir stengėsi publikai perduoti karštį, kurį perduodavo „Hiperbolė“.
Kurios trys iš vakaro metu skambėjusių dainų, komisijos nuomone, turi keliauti į kitą etapą, paaiškės pirmoje „Dainuoju Lietuvą“ laidoje per LRT televiziją, rugsėjo 23 d.
