Nors nespėję knygos įsigyti to kvapo jau veikiausiai nebeužuos – riboto, vos keleto vienetų, tiražo leidinys mugės lankytojų iš lentynų buvo iššluotas akimirksniu, mažiau nei per pusvalandį.
„Užrašams“ sėkme džiaugėsi ir pats A.Tapinas. Feisbuke pasidalinęs nuotrauka prie „Alma littera“ stendo jis rašė: „Naujoji mano knyga tiesiog graibstoma. Lentynos tuščios, vos spėja nešti iš sandėlių.“
Tačiau leidinio sėkmės euforiją netruko apniaukti akyli komentatoriai – ne vienas pastebėjo, jog naujos A.Tapino knygos viršelis – lyg iš akies traukta Danielio Kahnemano bestselerio „Mąstymas, greitas ir lėtas“ (originalo kalba – „Thinking, Fast and Slow“) kopija.
„Užrašuose“, kaip ir 2011-ųjų spalį išleistoje knygoje, vizualiai taip pat vaizduojamas pieštukas, jo nubrėžta linija, užrašai išsidėstę tose pačiose vietose, pasirinkta viršelio spalva ta pati – balta.
Po A.Tapino nuotrauka feisbuke pasipylė komentarai su pastabomis, o pats leidinio autorius gynėsi: „Kaip čia taip... Bet žiūrėkit, žiūrėkit – mūsų pieštuko dryžis yra VISIŠKAI kitoks.“
Įsisuko diskusija. Ją toliau provokavo ir pats A.Tapinas. „O jūs nepagalvojot, kad gal, va, tas Kahnemanas IŠ MŪSŲ viršelį nusikopijavo, ką? Jeigu jis thinking slow, tai gal ir designing slow? O šitą viršelį kūrė užsienio profesionalai ir NE VIENERIUS METUS. Tai žinot... “ – toliau tęsė A.Tapinas.
Viršelių panašumai – akivaizdūs. Kaip ir akivaizdus A.Tapino humoro jausmas. O tiems, kas jo nesuprato, jis pats siūlo į viską reaguoti nei ten greitai, nei ten lėtai, o tiesiog labiau pakapstyti – nejaugi taip aklai tikime viskuo, kas mums sakoma?
Būtent tokį klausimą po viso šita diskusija su šypsena kelia A.Tapinas. Iš tiesų knyga „Užrašams“ – visai (ne)rimta knyga. O jei jau atverčiant visas kortas – šis leidinys buvo socialinis eksperimentas: naujos knygos A.Tapinas dar neišleido, o jei ir leis – tikrai ne tuščiais baltais puslapiais, kokie ir yra „Užrašams“.
„Ši knyga neegzistuojanti, ji neregistruota, joje nieko nėra, tik tušti puslapiai. Čia net ne knyga, tai socialinis eksperimentas, kuriuo padarėme parodiją iš saviugdos vadovėlių, kurie mus moko gyventi. Uždėjome užrašą, kad čia – saviugdos knyga. Nors tai yra pati gryniausia teisybė – juk tuščiuose puslapiuose gali bet ką parašyti“, – 15min su šypsena kalbėjo A.Tapinas.
Pasak jo, šis leidinys – tarsi pokštas, kuriuo jis tam tikra prasme tikrino žmonių budrumą, jų kritinį mąstymą, o kartu ir humoro jausmą.
Todėl neslepia – komentatorių žinučių apie tai, jog neva nusikopijavo viršelį nuo D.Kahnemano knygos, jis tikėjosi ir net laukė. Tik gal negalvojo, kad ne vienam jų ši tema taps tokia jautri.
„Sutapimas dėl viršelio nebuvo atsitiktinis, tačiau čia ir esmė. Žinojau, kad atsiras tokių, kurie atras, kad nuo kažko jis buvo pasiskolintas, dėl šios priežasties sąmoningai pasirinkome gana žinomos knygos viršelį. Tokių knygų, žinoma, yra daug. Tačiau paprašiau dizainerio, kad ką nors panašaus adaptuotų, darėme parodiją“, – sakė jis.
Maža to, kad tokia knyga apskritai pasirodė, A.Tapinas nusprendė eiti toliau – išleidęs keletą tokių „Užrašams“ egzempliorių, Knygų mugėje penktadienį jis ėmėsi juos pardavinėti.
Beje, norintieji nusipirkti tokią knygą, jos prieš tai pavartyti negalėjo, ji buvo celofanuota. Vienas toks leidinys kainavo 10 eurų, o pirkėjas galėjo pasitikėti tik autoriaus pavarde viršelyje ir skambiu pavadinimu. O jau ką atvertęs puslapius ras ar neras, buvo siurprizas.
Nors A.Tapinas sako žmonių neapgaudinėjęs – kiekvienam susidomėjusiam dar prieš įsigyjant leidinį pasakė kelis esminius dalykus, tai buvo lyg šio žaidimo taisyklės.
„Iškart pasakiau – jei jums nepatiks knyga, galėsite iškart ją grąžinti. Taip pat – kad šie pinigai atiteks vaikų dienos centrams, čia nėra tikslas užsidirbti, tai būtų labai juokinga“, – sakė jis.
Turimą simbolinį tiražą A.Tapinui pavyko parduoti per 20 minučių, tačiau nė vienas nusipirkęs „Užrašams“ nesugrįžo leidinio grąžinti.
„Tikėjomės, kad kas nors tą knygą paims, nueis toliau, išsipakuos, pamatys tuščius lapus ir jei man nemes į jų veidą, tai bent jau sakys nu ką jūs čia pardavinėjat! Gal, sakys, brokas.
Nežinau, ar žmonės tai priėmė kaip pokštą. Ir pats stebėjausi, kad nesulaukėme jokių negatyvių reakcijų, galvojau, bent keli pasipiktins. Tačiau daugelis tai priėmė kaip prisidėjimą prie gražios idėjos, visi surinkti pinigai atitenka vaikams“, – patikino A.Tapinas.
Tad ką atskleidė šis socialinis eksperimentas? „Pirmiausia, kad žmonės labai lengvai perka katę maiše. Manau, kad didelė dalis saviugdos vadovėlių yra katė maiše. Tuos patiklius žmones tam tikra prasme mausto, pasinaudoja jų tikėjimu, kad yra kažkokia stebuklinga knyga, kurią perskaitys ir taps geresni, protingesni. Knygų mugėje stebėjome – nejaugi žmonės tikrai gali pirkti bet ką, net tuščius knygos puslapius?“ – mintimis su 15min dalijosi A.Tapinas.
Jis stebėjosi ir žmonių patiklumu, kai feisbuke pajuokavęs, jog tai D.Kahnemano knygos dizainą kūrėjai nusikopijavo nuo A.Tapino leidinio, o ne atvirkščiai, buvo tokių, kas į tai sureagavo rimtai. D.Kahnemano knyga pasirodė prieš 6 metus, o A.Tapinas bandė šmaikščiai apsukti aplink pirštą, kad jis dėl dizaino ėmė derėtis prieš 8-erius.
„Mane pralinksmino, kad buvo tokių, kurie taip rimtai priėmė ir dar bandė įrodinėti, kad tai netiesa. Čia juk akivaizdus pokštas. Kartais tiesiog atrodo, jog mums pristinga kritinio mąstymo. O ir humoro jausmo – su juo ne vienam dar reikia padirbėti. Kita vertus, smagu, kad žmonės akyli ir viską pastebi“, – kalbėjo A.Tapinas.
