2018-aisiais galvą plikai nusiskuto atlikėjas Stano ir kompozitorius Deivydas Zvonkus. Tikrąją priežastį pastarasis kelis mėnesius slėpė net nuo savo žmonos Katažinos.
„Ji žino, kad esu beprotis, tai galvojo, kad taip pasielgiau dėl kažkokio klipo ar fotosesijos. Nesąmones gyvenime darau pakankamai dažnai, todėl pavyko apgauti, kad čia irgi tiesiog nesąmonė“, – kalbėdamas su 15min prisiminė D.Zvonkus.
Ir tik vėliau paaiškėjo, kad Stano serga kraujo vėžiu, o Deivydas išvaizdos pokyčiams ryžosi norėdamas bičiuliui išreikšti palaikymą.
Ar toks palaikymo būdas šiuo atveju buvo veiksmingas? Nors D.Zvonkus tiesiogiai Stano to ir nepaklausė, jis neabejoja, kad psichologiškai bičiuliui dėl to išties pasidarė lengviau.
„Manau, kad kiekvienam tai veikia skirtingai, bet jeigu gali bent vienu procentu pagerinti žmogaus psichologinę būklę, tai verta padaryti, – svarstė D.Zvonkus. – Tik jokiu būdu nereikia meluoti, maivytis ir daryti to dėl kitų nuomonės. Jeigu pats jauti, kad draugui nuo to bus lengviau ar pakels nuotaiką bent vienai dienai, tai jau yra argumentas.“
Deivydas patikino, kad nusprendęs nusiskusti galvą nė akimirką nesudvejojo, o kuriam laikui atsisveikinti su plaukais buvo visiškai paprasta: „Paėmei ir nusiskutai.“
15min susisiekus su pačiu Stano, šis teigė, kad onkologine liga sergančiam žmogui palaikymas yra svarbiausias pačioje pradžioje – sunkiausia ištverti tą pirminį momentą, kai tik išgirsti diagnozę.
„O tuo metu, kai žmogui iškrenta plaukai, liga jau nebėra naujiena. Žmogus tada jau būna dvasiškai pasiruošęs, susitaikęs ir priėmęs tą žinią, kad serga“, – savo patirtį prisiminė atlikėjas.
Nepaisant to, Stano pripažino, kad bičiulio D.Zvonkaus žingsnis paglostė širdį ir buvo prasmingas. Ir tokiu atveju nesvarbu, esi vaikas ar suaugęs.
„Aišku, mano atveju tai buvo labai gražu ir malonu, tikra vyšnia ant torto“, – palygino jis.
O neigiamos kalbos, anot Stano, yra mažuma – jos nublanksta prieš didžiulį palaikymą, kurio sulaukė susidūręs su klastinga liga.
2015-aisiais Ievos Krivickaitės sumanytos akcijos „Nusiskusiu plaukus dėl sergančių vaikų“ tikslas buvo su onkologine liga susidūrusiems vaikams padėti ne tik morališkai, bet ir finansiškai – mergina pažadėjo nusiskusti plaukus, jei bus surinkta reikiama pinigų suma. Prie akcijos tada prisijungė ne vienas žinomas žmogus – Andrius Tapinas, Andrius Mamontovas ir kiti.
„Nusiskusdama savo ilgus plaukus norėjau tokiu būdu sergantiems vaikams ir visiems žmonėms pasakyti, kad plaukai manęs nekeičia, kad netampu kitokia jų neturėdama. Manau, kad galvas, kai vaikai netenka plaukų dėl sudėtingo gydymo, reikia dengti ne perukais ar kepurėmis, o meile ir rūpesčiu.
Taip pat norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad sergantys vaikai turi daug svajonių ir kartais jos būna paskutinės“, – idėją 15min paaiškino I.Krivickaitė, pasidžiaugusi, kad akcijos metu svajonėms įgyvendinti ir nekompensuojamiems vaistams įsigyti suaukota daugiau nei 30 tūkst. eurų.
Nusiskusti ilgai augintus plaukus, anot Ievos, nebuvo sunku, nes ši turėjo aiškų tikslą. Žinoma, ji pridūrė nežinanti, ką reiškia sergančiam žmogui plaukų netekti ne savo noru, nes nebuvo atsidūrusi jo vietoje, tačiau atvejų patikino mačiusi įvairių.
„Ne vienam vaikui ligos pradžioje nuskutau plaukus ir kai kuriems tai buvo šventė, kai tikėdami, kad su plaukais nukerpame ligą ir skausmą, jie šypsojosi. Tačiau kiti labai sielojasi dėl savo plaukų ir dėl to, kaip šalia esantys žmonės sugebės juos tokius mylėti“, – pasakojo I.Krivickaitė.
Todėl, pasak Ievos, nors tokia solidarizacija kiekvieną paliečia individualiai, ji gali būti išties veiksminga. Merginos teigimu, nusiskutusi plaukus ji gavo daug laiškų iš paauglių – jie dėkojo už įkvėpimą ir teigė nebenešiojantys nepatogių perukų.
„Tai buvo būdas pasakyti žmonėms, kad kiekvienas esame skirtingas – vieni netenka plaukų, kiti nešioja akinius ar yra alergiški. Visa tai nepadaro mus mažiau vertus dėmesio, rūpesčio ar meilės“, – įsitikinusi Ieva.
Vis dėlto ji suskubo pridurti, kad plaukų nusiskutimas – tik vienas iš palaikymo būdų. Tam, kad jis būtų veiksmingas, reikia ir daugiau pastangų.
„Tai parodo, kad „aš esu su tavimi“, bet kas iš nuskustų plaukų, jei negaliu rasti laiko palaikyti už rankos ar vemiant nuo chemoterapijos bliūdą paduoti? Manau, kad daug svarbiau yra būti kartu, padėti – didžiausias palaikymas ir dovana yra mūsų laikas“, – 15min teigė I.Krivickaitė.
Prie I.Krivickaitės akcijos tąkart prisijungęs poetas Mantvydas Leknickas 15min pasakojo anuomet iš daugelio sulaukęs klausimų, kodėl nusprendė imtis tokių išvaizdos pokyčių, tačiau išgirdę priežastis visi reagavo tik teigiamai.
Replikuodamas į tai, kad pastarajam ministro A.Verygos žingsniui kai kurie pažėrė ir kritikos, įžvelgė tame reklamą ar klausė, kodėl vyras plaukų nenusiskuto anksčiau, pavyzdžiui, dėl sergančių vaikų, o nusiskuto dėl kolegos, M.Leknickas teigė, kad lengviausia yra kritikuoti ir nieko nedaryti.
„Čia iš esmės panašu, kai kažkam paaukoja pinigus ir tada pasipila komentarai, kodėl paaukojo būtent tam, o ne kitam. Tokių nepatenkintų žmonių bus visada ir visur, bet man atrodo, kad jie mažiausiai prisideda prie kažkokių pokyčių“, – nuomonę išsakė Mantvydas.
Jis paantrino D.Zvonkui teigdamas, kad tai, ar tokia solidarizacijos forma bus bent kažkiek veiksminga, priklauso nuo paties žmogaus, kuriam skiriamas palaikymas, – vienam gali pasidaryti lengviau nuo to, kad bičiulis nusiskus plikai, kitam gali pagelbėti kitas būdas.
„Jeigu padeda bent vienam, tai jau yra puiku. Čia tas pats, kaip krepšininkai atvažiuoja, paspaudžia ranką. Tas rankos paspaudimas ar popiežiui, ar dar kažkam neišgydys, bet iš kitos pusės tai irgi yra palaikymas, kurio kartais pritrūksta, nes gal kažkas šeimoje neturi palaikančių žmonių, o gal kiti nuo jo nusigręžia, bijo kaip raupsuoto“, – sakė M.Leknickas.
Todėl jis patikino palaikantis A.Verygos sprendimą, o ir pats S.Skvernelis, anot M.Leknicko, yra puikus pavyzdys, kad susidūrus su klastinga liga galima ir toliau atlikti savo pareigas – darbas taip pat gali pagelbėti psichologiškai.
Prisimindamas I.Krivickaitės akciją, kurioje prieš kelerius metus dalyvavo, Mantvydas pabrėžė, kad tąkart pasiryžti nusiskusti plaukus buvo visiškai nesudėtinga.
„Vyrai dažnai kompleksuoja ir kai pradeda plikti, bet tai yra mažiausias dalykas, dėl kurio reikėtų sukti galvą, – įsitikinęs M.Leknickas. – Todėl ir ligoniams svarbu parodyti, kad plaukų neturėjimas nėra kažkokia pasaulio pabaiga.“
Tiesa, jis pastebėjo, kad moterys tokiu būdu solidarumą išreiškia rečiau – joms, turinčioms ilgus plaukus, juos paaukoti yra sunkiau.
