Likus savaitei iki koncerto pranešimai spaudai skelbė, kad Trakų pilyje vyksiantis „Ten Walls“ pasirodymas pretenduoja tapti vienu įdomiausių vasaros koncertų. Būna, kad tokios skambios antraštės kelia abejonių, gal net ir tampa iššūkiu pačiam atlikėjui. Vis dėlto šį kartą tikrai neprašauta.
Apšvietimas, garsas, ekranai – šie trys komponentai koncerto metu puikiai derėjo su neapsakoma kokybe, įdėtomis pastangomis, meile muzikai. Bet apie viską – nuo pradžių.
Likus kelioms dienoms iki pasirodymo 15min studijoje besilankę M.Adomaitis ir G.Rinkevičius juokėsi, kad nors ir jų veiduose jaudulio nematyti, jie prieš lemtingą vakarą tikrai jaučia drugelius pilve. Arba – atsakomybę, nes koncertas „Symphony“ pareikalavo daug sunkaus darbo.
Pats M.Adomaitis šį pasirodymą, kurio „Ten Walls“ gerbėjai laukė ne vienerius metus, ypatingai, kad po kilusio skandalo dėl vieno komentaro socialiniuose tinkluose pasaulinį pripažinimą pelnęs atlikėjas buvo dingęs, vadina svajone. Didele svajone, kuriai reikėjo laiko gimti. Arba, kaip pats sako, jam asmeniškai užaugti.
Tiesa, repeticijos su orkestro nariais prasidėjo tik praėjusį ketvirtadienį, o dėl šio koncerto ne jam vienam teko sutrumpinti savo vasaros atostogas. Ir G.Rinkevičius pritarė, kad muzikantams groti elektroninės muzikos kūrinius buvo nelengvas išbandymas, nes kiekvienas kitaip jaučia ritmą, o visus suvesti į vieną melodiją nėra jau taip lengva. Džiugu, kad žinomiausi „Ten Walls“ kūriniai su simfoniniu orkestru susikalbėjo išties puikiai, o vakaro neaptemdė kelios techninės problemos, antroje dalyje prapliupęs lietus ar šiek tiek neapgalvoti scenos sprendimai.
Vakarėlis prasidėjo
22 val. numatytas koncertas prasidėjo beveik laiku, o dar likus gerai valandai iki pradžios Trakai užsipildė labai įvairia publika. Atrodė, kad prieš koncertą kibinu užkandžiaujantys asmenys kavinėje greičiausiai ir pasiliks, tačiau didžiulė koncerto publika išties buvo spalvinga.
Ko tikėtis nežinojo ir patys kaltininkai. G.Rinkevičius ir M.Adomaitis svarstė, kokia persvara nusvirs svarstyklės – ar tikėtis šokių aikštelės gerbėjų ar simfoninės muzikos melomanų. Koks atsakymas – nežinau. Minioje buvo tikrai visko.
Nuo senyvo amžiaus susiglaudusių porų, kurios kiekvieną smuiko suvirpėjimą priimdavo giliu įkvėpimu (beje, prie scenos grandų būtina paminėti, kad koncerte taip pat grojo pirmasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikas Zbignevas Levickis), ir sunkiai pastovinčių šokėjų, kurie galbūt net nelabai suprato, kad klausosi ne įrašo, o kiekvienas garsas yra gyvas.
Vis dėlto ši minia, kad ir kokia spalvinga, puikiai sugyveno. Iš pat pradžių visi pasidavė ramiam tonui ir įspūdingoms vizualizacijoms.
Iki renginio pradžios M.Adomaitis sceninių sprendimų neaptarinėjo. O kai esi paruošęs tokį precizišką ir stilingą šou, matyt, kad tai labai pasiteisinantis sprendimas – taip, kaip derėjo muzika su per visą sceną dideliuose ekranuose rodomais vaizdais sunku apsakyti, reikia pamatyti. O antroje koncerto dalyje prapliupęs dangus dar labiau derėjo su per visą sceną ir orkestrą iš viršaus apgaubiančiais ilgais šviesos strypais.
Tiesa, tokiu vaizdu galėjo mėgautis tie, kurie buvo įsigiję sėdimus bilietus (skelbiama, kad tokių buvo vos 70), arba aplipę tvora aptvertą zoną. Deja, bet stovintys iš šonų, o tokių buvo irgi nemažai, galėjo matyti tik scenos kampą. Toks pasirinkimas ir tiesiai į priešais sceną nukreiptos garso kolonėlės pablogino ir garso kokybę – buvo kalbančių, kad orkestro beveik nesigirdėjo.
O klausytis išties buvo ko, mat scenoje be išvardintų scenos grandų buvo apie šimtas žmonių. 100 išties puikiai susigrojusių, atsidavusių žmonių, o vaizdas, kaip Petras Geniušas ir Gintaras Rinkevičius tūsinasi pagal „Ten Walls“ dainas, vertas atskiro komentaro.
Žinoma, Trakuose susirinkę gerbėjai išgirdo „Gotham“, „Requiem“ ir daugelį kitų hitų, o neabejotinai vakaro pabaiga tapo visame pasaulyje dideliu hitu tapęs „Walking With Elephants“. Tiesa, kulminacija tapusį kūrinį dėl techninių nesklandumų ir galimai dingusios elektros teko kartoti kelis kartus.
Visgi iki vakarėlio finalo prieita lėtai, elektroninės muzikos kūrinius pamaišant simfoninės muzikos intarpais, pakviečiant į sceną kelis atlikėjus. Svečio teisėmis koncerte dalyvavo sodriojo balso savininkas „Daddy Was A Milkman“, taip pat bičiulis iš Švedijos Jonatanas Backelie, su kuriuo „Ten Walls“ įrašė kelias į jo debiutinį albumą „Queen“ nugulusias dainas. Beje, prieš metus išleistas albumas netrukus turės porą – viešėdamas 15min studijoje M.Adomaitis atskleidė, kad rugsėjį pasirodys jo naujausias albumas.
Koncerto akimirkos – galerijoje:
Lietuva pamiršta savo talentus
Kiek daug meilės pareikalavo šis pasirodymas patvirtino ir koncerte pasirodęs Marijaus brolis, atlikėjas Linas Adomaitis. Daug koncerto momentų L.Adomaičiui buvo staigmena, kurios jis laukė jau labai seniai. Iš arti stebėdamas, kiek šiam pasirodymui teko atiduoti širdies, atlikėjas džiaugėsi, kad scenoje bendras vaizdas išties „rovė stogą“.
„Šis koncertas yra viena iš jo svajonių, nors idėjų realizuoti savo muzikinius norus jis turi labai daug. Šis vakaras – vienas iš jų. Ta precizika, kurią Marijus savo studijoje daro su garsu, yra neapsakoma“, – didžiuodamasis broliu sako Linas.
Jis sako, kad brolis idėja pasirodyti su simfoniniu orkestru degė ilgai, o jau taip visuomet su juo yra, kad tik kažką sugalvoja ir nepaleidžia. Ir tik pradėjęs vystyti idėją Marijus, kaip ir jo brolis, iš karto žino, kokio rezultato tikisi. Koncerto su, žinoma, daug nepriekaištingo garso, stilingais vizualiniais sprendimais, su jausmu, kuris ilgai nepaleistų. Ir šį kartą „Ten Walls“ tiksliai žinojo, ko nori, todėl pasirodymui atidavė neapsakomai daug.
„Žmonės, kurie ateina paklausyti, bet nieko nežino, mato jį pirmąkart, neabejoju, kad nesupranta, kiek čia darbo įdėta. Jis dirbo su didele meile, aistra ir atsidavimu. Visiškai negailėdamas savęs, – sako Linas.
„Labas rytas, Lietuva“ vedėjas Ignas Krupavičius šio pasirodymo taip pat laukė labai ilgai. Nes, kaip pats sako, kiekvienas pasirodymas yra tarsi spektaklis. Ir jis visada pranoksta lūkesčius. Ypatingai, kad pažįstantys Marijų žino, koks jis stiprus darboholikas, o pastarieji dažniausiai būna apdovanoti dideliu talentu.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad tai yra metų muzikinis įvykis. Vien dėl to, nes, kad ir kaip bebūtų gaila, „Ten Walls“ yra retas svečias, o gal ir priešingai – gerai, nes tada gali įvertinti, ką turime, o ir kūryba neturi sienų. Kur žmogus jaučiasi gerai, nepaisant padarytų klaidų, manau, jog mes jas padarydami turime suprasti, ką padarėme, atsiprašyti ir pasitaisyti bei nesmerkti. Talentai nesimėto kiekviename žingsnyje. Yra daug lietuvių, kurie yra šlovinami pasaulyje, bet neįvertinti Lietuvoje“, – sako I.Krupavičius.
Pirmąkart mintis apie šį projektą M.Adomaičiui ir G.Rinkevičiui gimė 2013-aisiais metais, tačiau prireikė daugiau nei šešių metų, kad jis gimtų. Tai neabejotinai labai brangus ir iki smulkmenų paruoštas koncertas, kuris nebeleis „Ten Walls“ kūrinių klausytis neprisimenant, kokia Trakuose vyko magija. Ačiū, Marijau, ačiū visiems, kurie prisidėjo prie „Symphony“ – sugrįžkite dar ir dar kartą. O kitiems – nepamirškime įvertinti, ką turime.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Ten Walls“ ir Gintaras Rinkevičius – apie žmonas, mažąjį prezidentą ir neįprastą prodiuserio hobį
