Nors trys advokato Alberto Bandžiaus santuokos pasibaigė nesėkme, o Sigitos – dvi, nė vienam iš jų tai nesumažino noro pabandyti dar kartą – penktadienį pora pranešė apie sužadėtuves.
Teisininko išrinktoji – menininkė, iliustruojanti vaikiškas knygas ir netrukus žadanti atidaryti galeriją, kurioje prekiaus savo gaminama juvelyrika.
15min moteris pasakojo, kad ją su Albertu sujungė sunkūs praeities išgyvenimai. Susipažinę visiškai atsitiktinai, abu šią netikėtą meilę vadina likimu.
– Sigita, kaip judu susipažinote su Albertu?
– Feisbuke (juokiasi). Priimant naujus draugus, man netyčia atsirado sąrašas žmonių, kuriuos „galbūt pažįstate“. Visiškai atsitiktinai aš paspaudžiau ant Alberto profilio ir jis man parašė.
Pirmoji jo žinutė – klausė, ką galima iš obuoliukų padaryti vaikams į darželį... Jo vaikai buvo gavę tokią užduotį (juokiasi).
O paskui po truputį pradėjome vis daugiau kalbėtis. Mano profilyje buvo parašyta, kad esu ištekėjusi, nors jau buvau išsiskyrusi. Tik po kurio laiko Albertas išdrįso paklausti, ar visgi aš vieniša, ar ne (juokiasi).
– Ar susipažindama su Albertu žinojote, kas jis toks?
– Ne. Aš nežinojau nieko. Dvejus metus gyvenau Danijoje, po to šešerius – Švedijoje. Nežinojau, kas vyksta Lietuvoje. Į Lietuvą grįžau tik prieš metus.
– Kiek žinau, į Lietuvą grįžote bėgdama nuo savo buvusio vyro...
– Taip. Mums tiesiog reikėjo bėgti. Mano buvęs vyras švedas smurtavo. Jis iš anksto turėjo planą – norėjo, kad jam pagimdyčiau vaiką, ir tada planavo manimi atsikratyti.
Mes iki šiol kovojome dėl dukros globos. Paprastai šie procesai vyksta kokius 7–8 metus. Viskas yra labai komplikuota. Švedijoje vyksta dar visiškai kitas procesas – ten man iškelta baudžiamoji byla. Nors aš išsivežiau vaiką iš labai baisių gyvenimo sąlygų, buvau apkaltinta žmonių grobimu. Bet aš susiradau labai gerą advokatą, tikiuosi, kad viskas pajudės į gerąją pusę.
Nors aš išsivežiau vaiką iš labai baisių gyvenimo sąlygų, buvau apkaltinta žmonių grobimu
– Turbūt ir Albertas labai padeda teisiniais klausimais?
– Taip. Labai gera tokioje sunkioje situacijoje turėti savą apie tai nusimanantį žmogų.
Gal kas nors dabar ims mane kaltinti, kad su Albertu pradėjau bendrauti tik dėl to. Bet dar kartą pakartosiu – mūsų gyvenime viskas vyksta visiškai atsitiktinai. Gal tai likimas.
– Visgi susipažinusi artimiau su Albertu, turbūt vis tiek sužinojote ir jo istoriją. Per pastaruosius metus advokato buvusios žmonos jam viešai negailėjo karčių žodžių. Ar jūsų tai neišgąsdino?
– Taip, aš apie tai pagooglinau, tai yra natūralu. Bet manęs neišgąsdino visi tie dalykai. Iš pradžių aš nemačiau reikalo nieko aiškintis internete. Paskui savaime ta kalba išėjo. Žinote, aš pati esu du kartus išsiskyrusi. Žinau, kad visko gali nutikti.
– Jus įtikino jo versija?
– Kai mes pradėjome labai asmeniškai apie viską kalbėtis, jis man papasakojo, kaip ir kas buvo. Gal kažkam tai gali atrodyti juokinga ar nepriimtina, bet mes išsiverkėme vienas kitam. Aš su savo istorija, jis – su savąja. Jis man papasakojo viską, parodė medžiagą, kurios niekam nebuvo rodęs. Aš juo patikėjau.
Gal kažkam tai gali atrodyti juokinga ar nepriimtina, bet mes išsiverkėme vienas kitam
– Kuo Albertas jus sužavėjo?
– Jis labai geras tėvas. Tiesą sakant, mano dukrytė Beatričė matė smurtą šeimoje, todėl savo tėtį ignoravo, nenorėjo jo matyti. O kai susitiko su Albertu, iškart jį pavadino „tėte“ (šypsosi). Viskas tarp mūsų labai sulipo.
– Kiti sakytų, kad pusmetis draugystės per mažai, kad spėtum pažinti žmogų. Ką jūs apie tai manote?
– Mes tiesiog negalime vienas be kito. Ryšys tarp mūsų iškart buvo labai stiprus. Be to, nutiko dar vienas labai keistas dalykas. Albertas dalyvavo vienoje laidoje, kur viena Lietuvos raganų visiems svečiams įteikė po amuletą. Jis gavo sagutę. Įdomu tai, kad universitete mano pravardė buvo „Sagutė“. O kai jis parodė tą sagą man, aš turėjau lygiai tokią pačią... Tokie labai gražūs sutapimai.
– Tai ar jau planuojate vestuves?
– Jau planuojame po truputį. Greičiausiai kitais metais tai įvyks (šypsosi).
