Eidama pro vieną miesto kavinę pamačiau draugę, kuri nedvejodama liepė sėstis šalia ir nusiraminti. Matydama mano ašaras ji nusprendė vakare pasikviesti mane vakarienės ir išblaškyti mano mintis. Ilgai dvejojusi sutikau ir iškeliavau į namus šiek tiek nusnausti bei pasigražinti, nes atsisveikinant draugė pabučiavusi į skruostą pasakė – nepamiršk atrodyti žavingai, paslėpk savo liūdną veidą. Vakare pasiruošusi, per daug nesipuošusi atkeliavau pas draugę vakarienės, neturėjau jėgų, buvo praėjusios vos kelios dienos po išsiskyrimo. Pasirodo vakarieniausime keturiese. Ji su savo vaikinu, bei man nematytas jų draugas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodė siaubingas. Nekenčiau vyrų visa širdimi, net kvepalai atrodė varantys iš proto tikrai ne gerąja prasme.
Po išsiskyrimo atrodė, jog vyrai galėtų net neegzistuoti. Kaip vėliau paaiškėjo, iš pirmo žvilgsnio tas vaikinas mane taip pat įvertino skeptiškai, susiraukus, pikta, vienas žodis ir pilnos akys ašarų. Negalėjau to vyro nelyginti su buvusiuoju. Jis nežinojo priežasčių mano sielvarto, todėl jam atrodžiau mažų mažiausiai keista.
Iš pirmo žvilgsnio jis atrodė siaubingas. Nekenčiau vyrų visa širdimi, net kvepalai atrodė varantys iš proto tikrai ne gerąja prasme.
Bėgo laikas, susitikti dviese nenorėjau, matydavomės tik draugų kompanijoje... Tačiau kiekvienas susitikimas man tapdavo staigmena – gėlės, saldainiai, beprotiškas rūpinimasis, net kuriamos eilės man. Visa tai, pripažinsiu, mane erzino... O jis suprato, kad aš ne sielvartaujanti pabaisa, o mergina, kuri jam pradėjo patikti. Tačiau praėjus trims mėnesiams aš pradėjau atsimerkti. Tas vyras nenuleido rankų nė akimirkai, po šimto atstūmimų jis vis tiek turėjo viltį...
Praėjus penkiems mėnesiams jis vis dar stengiasi dėl manęs, kitas vyras būtų atsukęs nugarą ir pasakęs gana. Tačiau jis padėjo man pamiršti nesėkmingus santykius, jo akyse aš princesė, kuri ir privalo elgtis kaip princesė. Neseniai grįžome iš trumpų pirmųjų mūsų atostogų, tikiu, kad tikrai nepaskutiniųjų. Nepatikėsit, jis rūpinasi manimi kiekvieną dieną taip lyg matydamas pirmą kartą.
Einant iš paplūdimio nuvalo nuo mano kojų smėlį, prieš apaudamas man batus (juokėsi, kad nori pamatuoti, ar man tinkamos kurpaitės), pervargusią ir užsnūdusią parneša į lovą, apklosto, kad šaltis netrukdytų mano sapnų. Jis iš tiesų mane privertė jaustis princese... Mes daug keliaujame ir daug laiko praleidžiam drauge, žingsnis po žingsnio vienas kitą bandome pažinti ir taip visą vasarą... Nors visada kartojau, kad, vyre, atsiradai netinkamu laiku, juk kai jį pamačiau buvo praėjusios vos dvi dienos po skyrybų, dabar suprantu, kad viskas buvo laiku. Jis laukė manęs visiškai nespausdamas, tiesiog būdamas šalia visus mėnesius. Supratau, kad vyro kantrybė ir tikri jausmai gali nugalėti viską. Pagaliau aš laiminga. Kiekvienai moteriai linkiu sutikti būtent tokį vyrą, koks atrado mane.
Dalyvaukite konkurse „Mano vasaros romanas“ ir laimėkite puikius prizus!
