Sulaukiau daugybės komentarų ir ilgiausių rimto tono laiškų, kuriuose man buvo aiškinama, kad depresija – tai tik neturinčio ką veikti žmogaus išsigalvojimas, kad man reikia imtis rimtų ūkio darbų ir liga iškart išnyks. Atsirado ir tvirtinančių, kad viską išsigalvoju, tiesiog noriu sulaukti daugiau dėmesio, nes juk neseniai matė mane šokančią klube, o juk tie, kurie serga depresija, šokti negali.
Hmm... rimtai galvojau išgirdusi visus vertingus patarimus. Gal tikrai reikia imtis ūkio darbų – pasisodinti bulvių, morkų, burokų, dar ožką ir gaidį įsigyti. Kol per vasarą daržą ravėsiu, rudenį bulves kasiu, blogos mintys nelįs, o jeigu ir pabandys – aš jas čia pat su kastuvu po bulvėm pakasiu. Bet kas belieka, kai gydomieji ūkio darbai telieka tolima svajone? Kreiptis į išmanantį žmogų ir paklausti jo nuomonės – ką jis pasakytų išgirdęs tuos teiginius apie depresiją, kuriuos išgirdau aš.
Taigi štai 10 dažniausiai girdimų teiginių, kuriuos pagrįs arba paneigs psichologė Karolina Gurskienė.
1. „Depresija nėra liga, tai tiesiog nuotaikos nebuvimas, paprasčiausias liūdesys.“
MITAS. Depresija yra liga, kuri apima tiek fizinius, tiek psichinius organizmo sutrikimus. Nuotaikos nebuvimas ir liūdesys įeina į depresijos simptomų kategoriją, tačiau, be šių simptomų, prisideda ir kitų negalavimų.
Sergantys depresija jaučia stiprų apatiškumą aplinkai, skundžiasi motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, vis stiprėjančia anhedonija (negalėjimas jausti džiaugsmo, malonumo pojūčio netekimas), dažnai jaučiamu nuovargiu, sulėtėjusiu mąstymu ir sulėtėjusiais judesiais, taip pat sutrikusiomis ir kitomis organizmo funkcijomis.
2. „Depresija yra paveldima liga, todėl jei sirgo tėvai arba yra sergančių giminėje – didelė galimybė susirgti.“
50/50. Paveldima ne liga, bet polinkis ja sirgti. Čia labai svarbų vaidmenį atlieka vadinamasis išmoktasis elgesys. Jeigu giminėje iš kartos į kartą yra perduodamas stiprus negatyvizmas arba vaikai auga šeimose, kuriose tėvai stipriai reaguoja į stresą, yra linkę panikuoti, tokį elgesio modelį matydami, taip reaguoti išmoksta ir jų vaikai.
O toks požiūris į pasaulį ir aplinkinius gali sudaryti sunkesnes sąlygas kokybiškam žmogaus gyvenimui, dėl to susidaro palankios sąlygos depresinio pobūdžio nuotaikoms įsisukti.
3. „Depresija kartais būna visiems, bet reikia šiek tiek palaukti ir ji praeis.“
MITAS. Depresija savaime nepraeina. Tai yra liga, kuriai reikia atitinkamo psichologinio ir, priklausomai nuo depresijos lygio, galimai ir medikamentinio gydymo. Kartais visiems būna slogi nuotaika ir liūdesys, bet depresija nebūna visiems, vieni ja gali sirgti, kiti niekada nesusidurti.
Depresija savaime nepraeina.
4. „Depresija dažniau serga moterys, nes jos per daug galvoja, analizuoja ir viską įsivaizduoja blogiau nei yra.“
50/50. Iš tiesų depresija moterys serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Depresijos rizika joms yra didesnė dėl hormoninių pokyčių organizme, ypač nėštumo ir gimdymo periodais. Tačiau šių laikų išaugęs perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau pačiam ir siekis butaforinio tobulumo daro didelę įtaką tiek moterų, tiek vyrų gyvenime. Pastarieji, beje, pagal statistiką žudosi dažniau, nes yra labiau linkę emocijas slopinti savyje.
5. „Depresija gali sirgti tik tikrai nelaimingi žmonės, kurie neteko darbo, neturi namų, santaupų ar šeimos.“
MITAS. Depresija nesirenka žmonių pagal kažką, nuo jos nesame apsaugotas nė vienas. Net ir karalienė Elžbieta, scenos karalienė Madona ar turtingiausias pasaulyje žmogus Jeffas Bezosas gali ja susirgti.
6. „Jei pats negali įveikti savo depresijos, vadinasi, esi labai silpnas.“
MITAS. Tai tolygu: „jei indai kriauklėje nesusiplovė patys, vadinasi, jie nekokybiški“. Indai gražūs ir iš jų galima valgyti, bet funkcijos susiplauti jie neturi. Su žmogumi labai panašiai. Jo organizmas puikus, jis stebuklingas, tačiau funkcijos savaime išsigydyti sulūžusią ranką, šlapimo pūslės uždegimą ar išlaukti, kol pats praeis cukrinis diabetas, – neturi. Depresija patenka į sąrašą ligų, kurios negydomos ūmėja ir be atitinkamo gydymo nepraeina. Čia labiau silpnas yra tas, kuris nesikreipia. Stiprūs – už save atsakingi.
7. „Depresija išsivysto nuo nieko neveikimo, todėl sunkus darbas gali išgydyti.“
MITAS. Sergantys depresija dažnai neturi vidinių resursų imtis jokios veiklos ir bet kokio intensyvumo darbas gali sukelti stiprias tiek vidines, tiek išorines kančias. Priversdamas save, žmogus tik dar labiau alina ir taip nusilpusį savo kūną ir psichiką.
Pirmiausia čia reikia susivokti, kas su manimi vyksta, ir priimti tai. Ir tik tada atsargiai pereiti prie veiklų. Ir galbūt dar prieš tai gali prireikti imtis vaistų.
8. „Ligai įveikti užtenka vitamino D, šiek tiek saulės spindulių ir pasakymo sau, jog viskas bus gerai.“
50/50. Vitaminas D ženkliai prisideda prie pozityvios mūsų nuotaikos. Moksliškai buvo nustatyta, kad prislėgta nuotaika gali būti vitamino D trūkumo ženklas, tad reguliarus jo vartojimas išties yra naudingas. Todėl galima teigti, kad pakankamas vitamino D kiekis organizme gali padėti apsisaugoti nuo depresijos, tačiau neišgydyti. Tai padedanti priemonė, bet ne gydanti. Kaip skėtis – gali apsaugoti nuo lietaus, bet neišdžiovins sušlapus. Tad vartokim jį, bet nesigydykim juo.
9. „Kuo daugiau kalbėsi apie savo ligą, negatyvias mintis, tuo ilgiau sirgsi.“
MITAS. Apie savo ligą, jausmus ir išgyvenimus visų pirma naudingiausia papasakoti savo psichologui. Sąmoningai bendraujant su aplinkiniais pozityvesne linija galima greičiau išsivaduoti iš įpročio būti negatyviam ir tai yra puiki treniruotė siekiant išmokti valdyti ir nukreipti savo mintis efektyvesne linkme.
Esminė dalis – neapgaudinėti savęs ir neapsimetinėti prieš kitus.
Esminė dalis – neapgaudinėti savęs ir neapsimetinėti prieš kitus. Tai reiškia, kad su specialistu panaikinti tą negatyvą iš pagrindų, o su draugais bendrauti pozityviau, kai jau tikrai nuoširdžiai to norisi, ne tik uždengiant problemą ir apsimetant, kad viskas yra gerai.
10. „Sėkmingas žmogus negali sirgti depresija.“
MITAS. Sėkmingi žmonės dažnai yra labiau matomi, jiems taikomi didesni reikalavimai. Tačiau sėkmė yra kintantis dalykas. Jei žmogui kažkuriuo etapu ima nebe taip gerai sektis, dar nereiškia, kad jis būtinai susirgs depresija. Bet menkiausia sėkmingo žmogaus nesėkmė tampa visiems matoma.
Jis patiria didelį visuomenės spaudimą, sulaukia neigiamų komentarų ir netgi patyčių. Tai ištverti gali tik stiprus žmogus, o pasidavęs visuomenės spaudimui ir suabejojęs savo gebėjimais, pačiu savimi – susirgti depresija.
Neabejoju, kad šiuos teiginius apie depresiją yra ne kartą girdėję tie, kurie išdrįso prabilti apie užklupusią ligą. Kiek jie teisingi, atskleidė psichologės K.Gurskienės atsakymai. Tikiuosi, kad jie pravers, kai kas nors vėl prašytas ar neprašytas ims mokyti ir gydyti savo patarimais apie rimtus ūkio darbus ir, svarbiausia, paskatins kalbėti apie savo išgyvenimus su tikrais specialistais, kurie padės sukaupti jėgas, atsispirti ir pašokti iš paties dugno.
