Suprantu, nė vienas nesame amžinas, o mirtis – natūrali gyvenimo dalis, tačiau vis vien beprotiškai liūdna, kad dėl pandemijos prevencijos močiutė išėjo visiškai viena, žvelgdama nebent į pervargusio gydytojo akis.
Po jos mirties pajutau pareigą nors pabandyti apsaugoti kitus nuo panašaus skausmo – savo feisbuke parašiau įrašą, raginantį nieko nelaukus paskambinti brangiam žmogui. Ėmė rašyti žurnalistai, kai kurie portalai iš mano įrašo padarė straipsnius. O tada pasipylė mėšlo lavina.
Manęs jau nestebina manantieji, jog prisidengdama gedulu nusprendžiau pasireklamuoti. Seniai susitaikiau, kad kitų veiksmų motyvus žmonės linkę vertinti pagal savo moralę – kuo nuo paties dvelkia, tuo ir kitą mozoji.
Manęs jau nestebina manantieji, jog prisidengdama gedulu nusprendžiau pasireklamuoti
Tačiau nerimą kelia tie, kurie arba visiškai kvaili, arba tik tokiais apsimeta, ir retoriškai klausinėja, kodėl gi rašoma apie žinomesnių asmenų ar jų artimųjų mirtis dėl viruso?
Jei kažkam šis klausimas išties neduoda ramybės, pabandysiu atsakyti. Taip, tokie straipsniai neretai sutraukia daug click‘ų, bet yra ir kita pusė. Pateikiant realių, bent iš televizijos ekrano ar instagramo pažįstamų žmonių, susidūrusių su virusu, pavyzdžių, turbūt tikimąsi prisibelsti į menkus acto garintojų smegenų likučius.
Ką gali žinoti, gal vienam iš tūkstančio galvoje pagaliau ims veikti mąstymo funkcija ir jis nustos kliedėti: „Jokio viruso nėra, nes nė vienas mano pažįstamas nuo jo nemirė“. Gal nustos organizuoti plačios giminės pasibuvimus ir zylioti po prekybcentrius iš kaukės iškišęs nosį tarsi penį iš kelnaičių, o sąmokslo teorijas paliks ten, kur joms vieta – mokslinės fantastikos filmuose. Tačiau naivu tikėtis, kad tai įvyks masiškai. Nes, deja, nuo idiotizmo pasveikti sunkiau negu nuo COVID-19.
Nuo idiotizmo pasveikti sunkiau negu nuo COVID-19
Taip, dabartinė situacija, be jokios abejonės, yra mažų mažiausiai šūdina. Pagal susirgimus užtikrintai skinamės kelią link pasaulio lyderių, miršta ne tik gyvenimu padoriai pasidžiaugti spėję žmonės, bet ir trisdešimtmečio nesulaukęs jaunimas. Tik iš po kaukės iškišta nosis žino, kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą.
O į šūdinas situacijas esame linkę reaguoti dvejopai: vieni, brandesnio proto, reaguoja susitaikymu ir galvojimu, kaip greičiau kolektyvinį mėšlą išsikuopti, o kiti nupuola į magišką fantazijų pasaulį, kupiną neigimo ir pykčio.
Kokių tik marazmų neteko prisiklausyti nuo pandemijos pradžios. Ir kad ji – viso labo kruopščiai surežisuotas pasaulio tvarkos perkrovimas, ir kad testavimas – gobšių vatos pagaliukų gamintojų biznis.
O kur dar haliucinacijos, kad masinė vakcinacija – klastingas B.Geitso planas kontroliuoti populiaciją? Jei negirdėjote, tai čia plokščiažemių sapalionės, jog pasaulio galingieji skiepais pirmiausia žmoniją čipuos, o tada jau it „Playstation“ pulteliu valdys, transliuodami bangas iš naujųjų 5G bokštų. Jei ir jūs kartais laikotės pastarosios nuomonės, turiu jums blogų žinių. Mieli kovidiotai, jūs jau čipuoti.
Reklamos, kurias matote savo televizoriuose, jus visus verčia svajoti apie tuos pačius daiktus. Didžiuosiuose pasaulio miestuose veikiančios veido atpažinimo sistemos jau niekada nebeleis kam nors ilgam likti incognito. Visa tai, ką esate skaitę ar skelbę internete amžiams liks skaitmeniniuose archyvuose ir, reikalui esant, gali būti analizuojama, nes jūsų telefonas ir feisbukas šiandien apie jus atskleidžia daugiau negu CV. Taip, tas pats feisbukas, kur dažna mamytė kelia savo stebuklėlio nuotraukas, taip sukurdama jo virtualų įspaudą dar tada, kai šis ant puoduko nedaro.
Tiesa ta, kad B.Gates'ui ar E.Muskui nėra jokio reikalo kurti globalaus melo tam, kad į jūsų organizmą įkištų čipą. Daugumos jūsų mintys tokios menkos ir nuspėjamos, kad niekas šitaip nevargtų, norėdamas jas perskaityti.
Be to, yra po visą pasaulį išsimėčiusi armija jaunų, talentingų bei išsilavinusių žmonių, kurie vieną inkstą mielai paaukotų už laimę vykdyti visas šių inovatorių komandas. Nes jie tiki genialumu ir šansais į gera pakeisti pasaulį – mažinti skurdą, taršą ir prailginti žmonių rasės gyvavimą.
Kitaip tariant, mielieji, viskas gerokai paprasčiau. Kaukės reikalingos tik tam, kad nesiskrepliuotumėte ant aplinkinių. Pagaliuku viso labo patikrins, ar sergate, bet tikrai neprakrapštys jums auros. Vakcina gal ir sukels nuovargio jausmą kelioms dienoms po injekcijos, tačiau nesikėsins į jūsų sąmonę.
O jūsų pykčio kupinų minčių valdyti niekas tikrai nesiekia. Dėl vienos esminės priežasties. Vargu ar kam nors, be savęs pačių, jūs dar esate įdomūs, Gražina ir Petrai iš Naujosios Akmenės.
