– Agne, manau, daug žmonių, įskaitant ir tavo sekėjus, pastebėjo, kad pastarosiomis savaitėmis parduodi daug daiktų. Kodėl?
– Esama situacija, kaip ir daugumai, apkarpė mano finansus. Vieną dieną paverkiau, dar kelias paliūdėjau, o vėliau supratau, kad ašaros aukso lašais staiga nepavirs ir turtingesnė nuo to nebūsiu, todėl pradėjau domėtis galimybėmis užsidirbti pinigų esant karantinui. Ilgai galvoti neteko. Mano žvilgsnį patraukė drabužių pilna spinta. Supratau, kad dabar pats tinkamiausias metas atsikratyti nereikalingų, netinkamo dydžio, atsibodusių drabužių ir nukirpti emocinę bambagyslę, kuri sieja mane su daiktu. Todėl viską pradėjau dėti į savo „Instagram“ paskyrą. Savo profilį kelias dienas paverčiau virtualiu turgumi.
Savo profilį kelias dienas paverčiau virtualiu turgumi.
Kai beveik visi drabužiai buvo parduoti, azartas dar labiau išaugo. Pradėjau tvarkyti stalčius, kišti nosį į seniai pamirštus daiktų prikrautus maišus ir valyti dulkes nuo rūsyje padėtų dėžių. Pradėjau pardavinėti viską: kompiuterių detales, knygas, mokslui reikalingas priemones, nenaudojamas grožio priemones ir net vieną kitą puodą.
Kelios merginos teiravosi, ar pereisiu prie erotinių prekių...
Draugai juokėsi, kad su nekantrumu laukia, kokius daiktus pardavinėsiu paskui, kelios merginos teiravosi, ar pereisiu prie erotinių prekių... Žinoma, sulaukiau ir bjaurių komentarų, bet į bjaurius komentarus šiuo metu žiūriu kaip į sniegą žiemą – visiškai natūralų dalyką. Juk būtų labai keista neišgirsti nuolat kuo nors nepatenkintų žmonių nuomonės.
– O kaip savo daiktus parduoti tiems, kurie neturi daug sekėjų ir yra mažiau matomi ir pasiekiami?
– Prekyba daiktais man nėra svetimas amatas. Jis ilgiau man pažįstamas negu mano veidas atpažįstamas socialiniuose tinkluose. Prekiauti man sekėsi visada, taigi štai keli patarimai:
- Būkite sau griežti atrinkdami daiktus. Paėmusi daiktą į rankas, aš atsakau sau į klausimą, kada paskutinį kartą jį naudojau, paklausiu savęs, ar dar kada iš tiesų panaudosiu. Jei atsakyme bent žiupsnelis abejonės – metu į krūvą daiktų, kuriuos žadu parduoti.
- Suskirstykite daiktus į kategorijas ir pagal jas atsirinkite kanalus, per kuriuos parduosite. Pavyzdžiui, man labiausiai patinkantys: drabužiai – „Vinted“, „Blusturgis“ (FB grupė); technika, priemonės, gyvūnų daiktai – skelbiu.lt, „Perku, parduodu, keičiu, dovanoju“ (FB grupė); knygos – „Parduodu, keičiu knygas“ (FB grupė). Taip pat nenuvertinkite ir savo auditorijos, net jei ta auditorija – giminaičiai ir jūsų buvę klasiokai. Juk geriausia reklama – iš lūpų į lūpas ir kas ten žino, gal jūsų paauglystės pašto ženklų kolekcija bus tikras lobis buvusios kaimynės mamai? Aš, beje, neseniai kompiuterines detales pardavinėjau net per „Tinder“ pažinčių platformą.
- Tiksliai aprašykite daiktus, paminėkite defektus, jei tokių yra, ir būkit sąžiningi dėl naudojimo ar žymių. Didesnis aprašas pradžioje = mažiau klausimų ateityje.
- Suprantu, kad skelbimas nėra fotokonkursas, bet neleiskite, kad jūsų parduodamas daiktas puikuotųsi tik vienoje ir dar neryškioje nuotraukoje. Padarykite kelias nuotraukas iš arti, iš toliau ir iš šonų. Jei tai drabužis, nusifotografuokite jį apsirengus. Galiu tvirtai pasakyti, kad taip pavyks greičiau parduoti.
- Jei daiktas kainavo 50 eurų, po metų tikėtis parduoti už 45 eurus naivu ir, tikėtina, labai ilgai užtruks. Ir bent minimalių derybų retai išvengsit. Pasiūlykit nemokamą siuntimą ar 10 % nuo kainos. Atsiminkit, kad jūsų tikslas – atlaisvinti vietą ir kažkiek užsidirbti, o perkančio žmogaus – įsigyti, todėl tikrai atrasit kompromisą.
- Šis patarimas juokingas, bet jei parduodat daug daiktų – labai apsimoka. Mūsų valstybinėje įstaigoje, kurios paslaugomis naudojamės siųsdami laiškus, labai brangūs vokai. Aš rimtai, labai. Nepirkit. Geriau internetu užsisakykit („kurjeriniai vokai pigiai“ – to „Google“ turėtų pakakti) ir nemažai sutaupysit. Na, o jei iš tiesų mylit motiną žemę, siūlau siuntinius pakuoti į nereikalingus maišelius, popierių ir šiek tiek lipnia juostele apklijuoti. Kiek bandžiau – saugiai kitus namus pasiekia.
- Na, ir paskutinis patarimas iš širdies – nesigėdykit. Nesigėdykit savęs, daiktų, o juolab – jų pardavinėjimo. Nesvarbu, ar esat pelningos įmonės direktorius, ar dvi pamainas dirbantis samdomas darbuotojas – atsikratyti senais daiktais ne tik finansiškai apsimoka, bet ir emociškai bei fiziškai sveika. Juk paslaugą darote ne tik sau, bet ir gamtai, kuri daug savo išteklių aukoja, kad tą vieną daiktą mes galėtume naudoti.
– Ne paslaptis, kad dabartinė situacija sudėtinga daugumai. Nors dažnas bando sutaupyti susilaikydamas nuo pirkimo, apklausos rodo, kad itin daug laiko žmonės praleidžia internetinėse parduotuvėse. Kaip pati tvarkaisi su esama situacija?
– Nors niekada nesilaikiau jokios maisto dietos, abiejų rankų pirštų neužtektų, kad suskaičiuočiau, kiek kartu slopinau savo norą pirkti. Nuo mažens esu taupi ir stengiuosi apgalvoti savo pirkinius. Stebiu rinkoje esančią situaciją ir galiu pasakyti, kad žmonės perka kaip išprotėję, nes laikas, praleidžiamas internete, ženkliai padidėjo. Norą pirkti sukelia ir išgyvenamos emocijos, ateities nežinomybė…
Norą pirkti sukelia ir išgyvenamos emocijos, ateities nežinomybė…
Ironiška, rodos, būtent dėl pastarosios turėtume save sulaikyti, bet tokia mūsų psichologija – nerimą bandome kuo nors maloniu užlopyti. Ne šiaip juk yra terminas „emocinis valgymas“. Tik dažnai žodis „valgymas“ apima ne tik maistą…
– Minėjai, kad jau vaikystėje buvai taupi ir apgalvodavai savo pirkinius. Pavykdavo pinigų prasimanyti jau tada?
– Dar būdama visai maža turėjau vieną mėgstamą užsiėmimą – kiekvieną vakarą iš kiaulės taupyklės išberdavau ant kilimo centus ir rūpestingai viską suskaičiuodavau. Aišku, suma nepasikeisdavo iki kito mėnesio pradžios, kai tėvai gaudavo atlyginimą, o seneliai pensiją, bet man labai patiko monetų skambesys, kratydavau ir kratydavau taupyklę, įsivaizduodama, kad ji kasdien sunkėja.
Skaičiuodama savo santaupas išmokau ir pirmųjų aritmetikos veiksmų.
Skaičiuodama savo santaupas išmokau ir pirmųjų aritmetikos veiksmų. Pamažu taupyklė ėmė pilnėti ir nesulaukus kito mėnesio pradžios. Pavasarį kartu su kiemo draugėmis prie parduotuvės pardavinėdavome žibučių puokštes, o atėjus vasarai išvažiuodavau atostogauti pas močiutę į Žiežmarius. Ten ne sykį esu sukrovusi savo nuožiūra nereikalingus močiutei daiktus, išnešusi į gatvę ir pardavinėjusi. Tiesą sakant, nei močiutė, nei tėvai ta prekyba nebuvo sužavėti.
Vėliau buvau prisigalvojusi kitų gudrybių: nusiaubdavau močiutės daržą bei sodą ir praeiviams siūlydavau nusipirkti mano gamybos gėrimų, uogienės. Tik pastarosios versliuką teko raukti, kai kaimynės sūnus nuo jos labai apsinuodijo.
Atėjus paauglystei, prekybą pakeitė darbas siuvykloje: sagas gaminau, siūlus karpiau. Laisvomis dienomis magijos mokiausi ir už keliolika centų pasirodymus savo močiutės galiniame kieme rodžiau. Vėliau esu mokslo metu ir šunis vedžiojus, lankstinukus dalinus, indus plovus, vaikus (!) prižiūrėjus, patiekalus nešiojus, mokyklose klasiokams už keliolika litų rašinius lietuvių kalbos pamokoms rašius. Žinau, kad visada rasiu, kaip prasimanyti pinigų picai ir savo mylimai grietinei.
Žinau, kad visada rasiu, kaip prasimanyti pinigų picai ir savo mylimai grietinei.
– Minėjai, kad esi taupi ir turi uoslę pinigams. Gal gali patarti, kaip sutaupyti ar užsidirbti pinigų šiuo sudėtingu metu?
Visada stengiausi pamatyti galimybes, manau, tą gali ir dauguma žmonių. Taigi, keli dar mano patarimai:
- Investavimas. Pasaulis sustojo, galingiausiose pasaulio šalyse virusas siaučia, akcijos krinta. Gal dabar pats metas pabandyti? Jei yra daug baimės, pavyzdžiui, stebėti aukso ir sidabro rinkas, čia investavimas mažai rizikingas.
- Papildomas darbas. Užsakymai į namus išgyvena aukso amžių, o jei esamas darbas sustojo arba jam atlikti nebereikia 8 valandų, gal metas dar vieną apsiimti? „Wolt“, „Bolt“, „Barbora“, „LastMile“, „Lėkštė.lt“, ... – jie laukia jūsų.
- Išnaudokit savo įdirbį/talentą. Virtualus, skirtingai nei realus, pasaulis nestoja, o populiariausios freelancerių darbo platformos tik ir laukia naujų darbuotojų. Čia susitinka laisvai samdomi specialistai ir klientai, o geriausia, kad pats nuspręsi, ar nori trumpalaikio, ar ilgalaikio projekto:
- „Upwork“ (įvairių sričių specialistams);
- „Freelancer“ (įvairių sričių specialistams);
- „Guru“ (įvairių sričių specialistams);
- „Freelancewritinggigs“ (tinklaraštininkams, rašytojams, redaktoriams);
- „99designs“ (dizaineriams);
- „Peopleperhour“ (interneto projektams).
4. Kurkit, darykit, mokykit, prisitaikykit. Dauguma mūsų sėdi namuose ir tetrokšta naudingos veiklos, todėl jei visą gyvenimą sėkmingai fotografavot vestuves, kodėl nepradėti virtualiai mokyti to kitus? O gal draugai visada gyrė, kad skaniai gaminat ir dabartinės situacijos suteikiama laiko laisvė leis pradėti receptų tinklaraštį, o vėliau gauti ir finansiškai naudingų užsakymų? Arba savo skrolinimo ir socialinių tinklų įgūdžius pritaikyti internetinio verslo plėtrai? Štai mano draugas prieš pusmetį atidarė plaukų transplantacijos kliniką, kurios veiklą dėl karantino sąlygų teko pristabdyti, tad jis per kelias savaites ėmėsi kito verslo – patalpų dezinfekavimo paslaugų. Kiek žinau, puikiai sekasi.
5. Peržiūrėkit savo išlaidas. Dažna prenumerata dabar turi automatizuotą mokėjimą, apie kurį dauguma mūsų pamiršta, nes ne taip dažnai stebi savo banko sąskaitos statusą. Pats metas nutraukti visus finansinius įsipareigojimus, jei sutartis leidžia, kurie jums nebėra reikalingi. Taip pat sveika patyrinėti savo išlaidas. Jei kiekvieną mėnesį sąskaita už vandenį tik auga, gal geriau prisileisti putų pilną vonią ne kas vakarą, o du kartus per savaitę?
Suprantu, kad dabartinė situacija, nors ir savotiškai įdomi, yra labai bauginanti, o dėl ateities nežinomybės ir suvienodėjusių dienų rankos kartais tik labiau nusvyra, bet tai išbandymų metas ir mes negalim pasiduoti. Iš patirties žinau, kad kartais degantis užpakalis, nors ir pasmirsta svilėsiais, priverčia suktis ir atveria naujas galimybių klėtis.
Sveikatos. Ir motyvacijos.
