Agne, pasakyk atvirai, kaip nutiko, kad nusprendei eiti į politiką?
Viskas labai paprasta: kadangi mano vyras Dainius yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, jis man ir pasiūlė eiti į politiką. Iš pradžių atsisakiau, tačiau, sulaukusi pasiūlymų ir iš kitų partijų, pamaniau – jei eisiu į politiką, tik drauge su vyru (šypteli).
Ar Tavo gyvenime politinės temos niekada nebuvo naujiena?
Užaugau neapolitiškoje šeimoje. Nepažįstu žmogaus, kuris nepolitikuotų, nes būtent politiniai spendimai daro vienokią ar kitokią įtaką tiek jų pačių, tiek jų vaikų ateičiai. Gaila, jog daug gabių, išsilavinusių žmonių tuo užsiima tik mėgėjiškai ir tik nedaugelis ryžtasi tai daryti viešai.
Kiek laiko jau priklausai partijai „Tvarka ir teisingumas“?
 |
| G. Kropio nuotr./Agnė Petravičienė |
Dar visai neilgai – maždaug pusmetį. Ir, matyt, viena iš priežasčių, dėl kurios aš joje esu, yra ta, kad vien partijos pavadinimas yra giminingas mano būdui.
Kiek žinau, neslepi ambicijų dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose, tiesa?
Nėra ko slėpti – aš tikrai dalyvausiu rinkimuose. Kodėl? Kiekvienas mąstantis žmogus turi gyvenime tikslų ir ambicijų. Nesijaučiu prastesnė už tuos, kurie į politiką nuėjo anksčiau nei aš. Žinoma, patirties neturiu, tačiau ji ateina su praktika. Tai dalykas, kurio nenusipirksi. O padaryti blogesnę situaciją Lietuvoje nei yra dabar, manyčiau, jog net be patirties kažin, ar pasisektų.
Jei į politiką būtų pasiūlę eiti prieš penkerius ar aštuonerius metus, tikrai nebūčiau sutikusi, tačiau dabar jaučiuosi pakankamai subrendusi. Man 34 metai, esu peržengusi Kristaus amžių. Jis buvo nukryžiuotas 33 metų, manęs gyvenimas taip pat nepasigailėjo. Būčiau labai kukli, jei nepasakyčiau, jog mano charakterio savybės ir asmeniniai gebėjimai gana tinkami politikai. Turiu galvą, rankas, kojas, įvairiapusę patirtį ir reikiamą išsilavinimą.
Tai galbūt būtų pats laikas tapti Alytaus mere ir taip padėti visiems dzūkams?
Yra laikas sėti, yra laikas pjauti. Aukštai šokęs, žemai krisi. Be to, dar nežinant, kaip apskritai pasiseks rinkimuose, būtų kvaila svajoti apie konkrečius postus. Vis dėlto prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu... Manau, kiekvieno politiko karjeroje tai gali būti vienas iš tikslų.
Neseniai Tau pasisekė gyvenimo loterijoje – laimėjai antrąją santuoką. Ar esi laiminga?
Iš tikrųjų, pasirinkdami savo antrąją pusę, mes dalyvaujame gyvenimo loterijoje. Tačiau žmogus, esantis šalia, – ne loterijos bilietas, kurį gali patikrinti lošimo dieną. Į šį klausimą galėsiu atsakyti po 30 metų (juokiasi).
Kai tik susituokei su Dainiumi, stengeisi nuslėpti bet kokią informaciją apie naujus santykius. Kodėl taip elgeisi?
Kai žmonės gyvena kartu, jokie žurnalistai nerašo, kad jie vis dar drauge. Tačiau, jei tik įvyksta skyrybos, visi ima labai domėtis tarsi nusikaltėliais. Bet juk niekas nežino, dėl ko žmonės išsiskiria... Taip, savo gyvenime turėjau asmeninę dramą. Ir nėra čia kuo didžiuotis.
O kalbant apie antrąją santuoką, taip pat nematau nieko išskirtinio – daugelis žmonių tuokiasi kelissyk. Nieko nepadarysi, kad pirmą kartą man nepasisekė.
Ar sūnus Titas liko gyventi su Tavimi?
Taip, tačiau jis nėra atskirtas nuo tėvo. Titas dažnai pas jį lankosi. Jie bendrauja, atostogauja. Esame pakankamai civilizuoti.
Tavo dabartinis mylimasis Dainius nelinkęs viešintis. Kai mums pavyko judu drauge užfiksuoti, jis pastebimai sutriko...
Aš pažįstu žmonių, kurie vos suradę savo vardą žiniasklaidoje skuba jį rodyti draugams. Dainius ne toks, kuriam reikia dėmesio. Jis tikrai neapsidžiaugs save pamatęs žiniasklaidoje. Juo labiau su manimi... Abu esame suaugę žmonės ir puikiai suprantame, kad atsiras tokių, kurie drabstydami purvais mūsų porą jaus didelį malonumą. Aišku, bet koks išskirtinis dėmesys yra malonus (šypteli).
Šeimoje – kaip politikoje: įvykus skyryboms, būna ir laimingų, ir nelabai. Per vestuves be nelaimingųjų taip pat neapsieinama (juokiasi).
Kaip manai, ar dviem politikams po vienu stogu užteks vietos?
Batalijos iki išnaktų mūsų namuose garantuotos. Tai nutinka todėl, kad sutampa Dainiaus ir mano interesai, pažiūros ne tik politiniais klausimais. Kartais apie ką nors pradėję kalbėti neužmiegame iki 3 nakties. Apskritai mes su Dainiumi daug laiko praleidžiame diskutuodami – man tai labai patinka.
Manau, labai gerai, kai du žmonės turi galimybę dirbti toje pačioje srityje. Bendros bėdos, bendri džiaugsmai – puiki galimybė suprasti antrąją pusę.
Vis dėlto, jeigu pateksi į didžiąją politiką, ar ir toliau dainuosi, ar teks Tavo gerbėjus nuliūdinti?
Pamirškite jūs tą dainavimą, tai jau istorija. Nesu atlikėja, kuri tik dainuoja ir nieko daugiau neveikia. Visą gyvenimą turėjau įprastą darbą, o muzikavimas man buvo maloni papildoma veikla. Tačiau aš ne tam šešerius metus studijavau ir gavau tris diplomus, kad būčiau tik atlikėja.
Jei sulauksiu pasiūlymų koncertuoti, galbūt ir sudainuosiu, tačiau tai tikrai nebus vienintelė ir pagrindinė mano veikla, nes taip niekada ir nebuvo.
